- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trijų kelių ruožai. Sinoptikai šalnas prognozuoja ir būsimas kitas dvi naktis. Vyraujanti dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams. Mat jei dar ir nenušalo augalai, rizikų, kad šalnos juos vis dėlto pakąs, yra. Apie tai LNK žurnalistė kalbėjosi su Vilniaus universiteto botanikos sodo atstovu Dariumi Ryliškiu.
– Ar labai nukentėjo augalai?
– Šiąnakt nebuvo didelės šalnos, augalai nenukentėjo. Bet žada blogesnius orus, tai visko gali būti.
– Magnolijos žiedeliai čia prie jūsų parudavę. Ar tai reiškia, kad ankstesnės šalnos paveikė augalą?
– Šita magnolija žydėjo gana ilgai, tai yra natūralu, tiesiog yra peržydėję žiedai. Tas parudavimas yra dėl peržydėjimo, ne dėl šalnų.
– Koks tas šaltis turėtų būti? Nes buvo kalbama, kad naktį 0 laipsnių, vietom ir 5 laipsniai šalčio, dirvos paviršius ir iki kokių -9 laipsnių šalo. Koks turėtų būti tas šaltis, kiek laiko jis turėtų laikytis, kad pakenktų augalui?
– Yra trys tokios kritinės temperatūros. Tai -2, -4, -6. Konkrečiai magnolijos žiedams yra -2,2. Jeigu kalbėčiau apie kitus augalus, tai labai įvairiai, bet dažniausiai -6 laipsniai yra kritinė beveik viskam, tiek lapams, tiek žiedams, tiek užuomazgoms. Prie -4 laipsnių kritiškai pažeidžiami žiedai ir užuomazgos, bet kai kurių rūšių lapai dar išgyvena. O prie -2 laipsnių kai kurios kultūros praras 90 proc. derliaus, kai kur tik vos pakenks, labai priklauso nuo augalo rūšies.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar užtenka vienos šaltos nakties? Gal tas šaltis turėtų laikytis stabiliai porą parų?
– Ne, mokslininkai sako, kad 30 minučių užtenka. Jeigu 30 minučių išsilaiko kažkokia kritinė temperatūra, jau yra manoma, kad augalų kai kurios dalys bus pažeistos pakankamai stipriai.
Jeigu kalbėsime apie dekoratyvinius augalus, tai dengimas turbūt lengviausiai prieinama priemonė apsaugoti augalus nuo šalčio.
– Dar Vilniuje, suprantu, situacija nėra pati blogiausia, lyginant su visa Lietuva. Bet ūkininkų turime nemažai. Ką dabar ūkininkams, sodininkams reikėtų daryti? Ar įmanoma kažkaip apsidrausti ir apsaugoti tuos augalus?
– Yra įmanoma šiek tiek padėti augalams. Aišku, jeigu būna labai stipriai peržengiamos visos ribos, kai kurios priemonės padeda dviem laipsniams, kai kurios truputį daugiau. Yra tam tikros purkštukų sistemos, kurios įjungiamos ne bet kada, pagal rasos tašką, pagal tam tikras lenteles. Kai kuriuose ūkiuose – galbūt ne Lietuvoje, bet užsienyje – naudojami ventiliatoriai, tiek horizontalūs, tiek vertikalūs, kurie šaltą orą sušildo. Pietiniuose kraštuose kartais ir įvairius šildymo prietaisus naudoja. Tai čia ūkiuose. Paprastam žmogui turbūt efektyviausia priemonė yra dengti. Jeigu kalbėsime apie dekoratyvinius augalus, tai dengimas turbūt lengviausiai prieinama priemonė apsaugoti augalus nuo šalčio.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Islandijoje vykstančio ugnikalnio išsiveržimo intensyvumas mažėja
Reikjaneso pusiasalyje pietvakarių Islandijoje vykstančio ugnikalnio išsiveržimo intensyvumas per pirmąsias 24 val. gerokai sumažėjo, ketvirtadienį pranešė šios šalies meteorologijos biuras. ...
-
Gyvūnų jauniklių gelbėjimui pasitelktas naujas būdas2
Kasmet šienavimo metu netyčia žūsta šimtai gyvūnų jauniklių. Ūkininkai paprasčiausiai nepastebi jų aukštoje žolėje. Vokietijoje šiai problemai spręsti pasitelkiamos naujosios technologijos – gyvūnų jauniklių ie&...
-
Klimato kaita pasireiškia ne tik karščio rekordais: Viduržemio jūroje – Juodosios jūros gyventojai1
Klimato kaita pasireiškia ne tik karščio rekordais, bet ir neįprastais laukinių gyvūnų migracijos pakitimais. Taip Rumunijos pajūryje, Dunojaus deltoje, pastebėti dešimtys flamingų, nors jie yra Viduržemio, o ne Juodosios jūros g...
-
Galinga kruša smogė ne tik Tauragei: iš sinoptikų – dar viena neraminanti žinia3
Trečiadienį smarki liūtis praūžė Tauragėje. Maždaug per dvi valandas iškrito trijų savaičių kritulių kiekis. ...
-
Gamta pokštauja – gegužę dygsta voveraitės1
Klaipėdiečiai stebisi – pajūrio miškuose ėmė dygti voveraitės. Skurdžiai ir nedrąsiai rodosi šie grybai, tačiau gegužę šviežių voveraičių klaipėdiečiai miškuose dar nėra rinkę. ...
-
Pietvakarių Islandijoje – naujas vulkaninis išsiveržimas
Reikjaneso pusiasalyje pietvakarių Islandijoje prasidėjo naujas ugnikalnio išsiveržimas, trečiadienį pranešė šalies meteorologijos tarnyba, prieš tai pareigūnai evakavo netoliese esantį Grindaviko miestą. ...
-
Vilniečių pasodinti krūmai – jau žaliuoja kiemuose2
Vilniaus miesto bendruomenės daugiabučių namų kiemuose šį pavasarį pasisodino apie 3 tūkst. krūmų, kuriuos miestiečiams padovanojo Vilniaus miesto savivaldybė. ...
-
Delyje užfiksuota aukščiausia Indijos istorijoje oro temperatūra – 52,3 laipsniai Celsijaus2
Indijos sostinėje trečiadienį temperatūra pakilo iki rekordinės šalyje – 52,3 laipsnio pagal Celsijų, pranešė vyriausybės meteorologijos biuras. ...
-
Didysis bijūnų žydėjimas prasidėjo: kolekcija praturtinta retomis rūšimis ir vertingomis veislėmis4
Paskutinę gegužės savaitę Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode Kaune pražydo didžioji dalis bijūnų. Daugiausia tai Lactiflora, Hybrid Herbacea ir Itoh grupių bijūnai. Ankstyviausi – krūminiai bijūnai (Paeonia suffruticosa) ir rū&sca...
-
T. Tomilinas: toks valstybės įmonės pertvarkymas gali būti pražūtingas Lietuvos miškams3
Seimui bus pateikta rezoliucija raginanti stabdyti aplinkos ministro Simono Gentvilo inicijuotą Valstybinių miškų urėdijos pertvarką į akcinę bendrovę. ...