- Ainė Jacytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Miglė Kosinskaitė. Dvikova prie Žaliojo tilto. 2022 m.
-
Kauno įvykis, apie kurį norisi papasakoti
-
Kauno įvykis, apie kurį norisi papasakoti
-
Kauno įvykis, apie kurį norisi papasakoti
-
Kauno įvykis, apie kurį norisi papasakoti
-
Kauno įvykis, apie kurį norisi papasakoti
-
Kauno įvykis, apie kurį norisi papasakoti
-
Kauno įvykis, apie kurį norisi papasakoti
-
Kauno įvykis, apie kurį norisi papasakoti
-
Kauno įvykis, apie kurį norisi papasakoti
-
Kauno įvykis, apie kurį norisi papasakoti
-
Kauno įvykis, apie kurį norisi papasakoti
-
Kauno įvykis, apie kurį norisi papasakoti
-
Kauno įvykis, apie kurį norisi papasakoti
-
Kauno įvykis, apie kurį norisi papasakoti
-
Kauno įvykis, apie kurį norisi papasakoti
Atsakyti į klausimą, kas yra miestas, paprasta. Tai tankiai apgyvendinta vietovė su aiškiai apibrėžtomis administracinėmis ribomis. Tačiau jei kažkas paklaustų, koks yra miestas, atsakymą surasti būtų sudėtingiau. Nes kiekvienas miestas turi tiek skirtingų veidų, kiek žmonių jame gyvena, jį lanko, jį pravažiuoja. Kiekvienam iš jų miestas yra ne tik vietovė su aiškiai apibrėžtomis ribomis. Didžiajai daliai miestas tampa įvykiu, mažesnei – nuotykiu, visai mažai – tiesiog įspūdžiu.
Tapytojų Miglės Kosinskaitės ir Peeterio Krosmanno parodoje „Miesto hegzametras“, eksponuojamoje A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje, – šešerius metus trunkantis Kauno įvykis, į kurį kiekvienas menininkas žiūri ir vertina skirtingai.
Subtilūs niuansai
Kaune gyvena 304 459 žmonės. Palyginti su, pavyzdžiui, Londonu, kuriame beveik 9 mln. gyventojų, ar Berlynu, kuriame gyvena daugiau nei 3 mln., ar netgi Paryžiumi (daugiau nei 2 mln.), Kaunas atrodo mažas, todėl turėtų būti gerai pažįstamas kiekvienam jame gyvenusiam kiek ilgesnį laiko tarpą.
Tačiau mūsų miestas turi paslapčių, geba nustebinti. Ne tik naujai atrandamomis vietomis ar architektūros lobiais, bet ir savo daugiaveidiškumu. Vietos, pro kurias praeita daugybę kartų, miestovaizdžio motyvai, į kuriuos žvelgta ne sykį, net žmonės, su kuriais dažnai prasilenkta miesto gatvėse, žvelgiant į M. Kosinskaitės ir P. Krosmanno paveikslus pasirodo turintys daug daugiau subtilių niuansų: neatrastų ar nepastebėtų detalių, spalvų, bruožų, savybių.
Peeter Krosmann. Kauno kosmodromas. 2022 m.
Tapyba
Prieš pereinant prie motyvų, kuriuos darbuose akcentuoja menininkai, norisi skirti dėmesio pačiai tapybai. M. Kosinskaitės tapyba artimesnė piešiniui, pasižyminti dėmesingumu detalėms. P. Krosmannas, tapydamas motyvus, yra labiau linkęs atskleisti jų siluetus, būvių (materijos, medžiagines) skirtybes. Tačiau abiejų menininkų drobėse tapyba gyva, garsiai kvėpuojanti.
Šis pilkšvumas nėra niūrus, nuobodus ar liūdnas. Jis atspindi miesto atmosferą. Kaunui būdinga nostalgija.
Kai kur ji perregima, kai kur – sluoksniuota. Jos spalvynas platus, derinamas su santūriais pilkšvais atspalviais, kurie vienuose paveiksluose užleidžia vietą atviroms, švytinčioms spalvinėms dėmėms, kituose – įsismelkia giliai, tampa pirmaplaniai, dominuojantys.
Varijuoja ir potėpiai. Vienose drobėse jie aiškūs, atskiri, kitose – susijungiantys į lygias plokštumas arba, priešingai, išardantys regimą vaizdą ir paliekantys tik jo nuojautą.
Miglė Kosinskaitė. Nesusišukavęs. 2023 m
Motyvai
M. Kosinskaitė į miestą žvelgia tarsi režisierė, jame ieškanti situacijų, reiškinių, asmenybių. Tapydama paveikslą menininkė vaizdinėmis priemonėmis kuria scenarijų, pasiremdama miesto gyvenimo motyvais. Tačiau jie neperteikiami tiesmukai.
Pasinaudodama montažo technika, tapytoja į realius įvykius įterpia siurrealistinės estetikos elementų, taip tarsi papildydama, praplėsdama miesto realybę, o sutiktas asmenybes paversdama personažais, atliekančiais ne konkretų vaidmenį paveikslo epizode, o įkūnijančiais skirtingus charakterius.
Charakterį turi ir menininkės pasirinkti architektūros motyvai, miesto įvykiai, aktualijos ar kasdienybės smulkmenos.
Peeter Krosmann. Naktis sanatorijoje. 2019 m.
P. Krosmanno paveikslai dedikuoti miestovaizdžiui: pastatams, laiptams, šviesoms, kelio ženklams, ažūrinėms tvorelėms. Tapytojo kompozicijose svarbus ir miesto dangus. Dienomis jis pilkas, lygus, vakarėjant įgauna magiško melsvumo, pradeda virpėti pustoniais, o naktimis tampa beveik juoda gelme.
Paveiksluose į miestovaizdžius įsiterpę gamtos elementai vaizduojami ne aukščiausioje savo žydėjimo fazėje, o, priešingai, praradę spalvas, nykstantys ar sustingę žiemiškame šaltyje, taip tarsi supanašėdami su vaizduojamais architektūros motyvais.
Trys elementai – architektūra, dangus, gamta – P. Krosmanno drobėse, manau, yra beveik lygiaverčiai. Labai skirtingi, bet kartu kuriantys miestoveidžio išraiškas.
Peeter Krosmann. Kultūra. 2019 m.
Bendras bruožas
Žiūrėdami į miestą, M. Kosinskaitė ir P. Krosmannas mato skirtingus jo veidus. Šie veidai giminingi, turi bendrą bruožą – pilkšvumą. Tokį, kuris būdingas laiko paliestai, truputį nublukintai fotografijai.
Šis pilkšvumas nėra niūrus, nuobodus ar liūdnas. Jis atspindi miesto atmosferą. Kaunui būdinga nostalgija. Į šį miestą tapytojai persikėlė gyventi prieš šešerius metus, todėl paveiksluose jie ne dokumentuoja miesto gyvenimą stebėdami jį iš šalies, o parodo, kokių įspūdžių miestas jiems sukelia ar palieka. Todėl kiekvienas menininkų atrastas motyvas tampa įvykiu, apie kurį norisi papasakoti.
Kas? M. Kosinskaitės ir P. Krosmanno paroda „Miesto hegzametras“.
Kur? A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje.
Kada? Veikia iki sausio 7 d.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone gegužės 28–birželio 2 d.
Gegužės 28 d. Kauno rajono muziejaus Tado Ivanausko Obelynės sodyba-memorialinis muziejus, Akademija: 11.30 val. ekskursija-edukacija „Mamos su mažyliais Obelynėje“. Daugiau informacijos ir registracija: http://www.krmuziejus.lt/bendra/20240...
-
Obelynėje lankytojų jau laukia atgimęs H. ir T. Ivanauskų namas
Po metus trukusios rekonstrukcijos gegužės 18-osios vakarą Honoratos ir Tado Ivanauskų gyvenamasis namas Obelynėje vėl atvėrė duris lankytojams. Atidarymo šventė simboliškai sutapo su Muziejų naktimi. ...
-
Orkestrai parodė savo galią – susibūrė įspūdingam bendram pasirodymui3
Šeštadienį po pietų įvykių sūkuryje atsidūrė Vienybės aikštė ir Laisvės alėja. ...
-
„90's Disco Fest“ sudrebino „Žalgirio“ areną6
Pirmą kartą Lietuvoje vykęs „90's Disco Fest“ renginys tiesiog „pasprogdino“ „Žalgirio“ areną. Koncerte linksminosi 10 tūkstančių lankytojų. Čia savo hitus atliko legendinė grupė „Haddaway“, kulti...
-
„Auksinių blusų“ medžiotojos laimikiai3
Iš Aleksoto turgavietės – į pasaulio platybes. Juose sendaikčių užkalbėtoja randa tai, ką trokšta turėti dažnas šiuolaikinis kolekcionierius. ...
-
Kelionė laiku: kai Fidelis susižavėjo Evelyne6
Į Lietuvoje atkeliauja unikalus fotografijų projektas – fotografinis pasakojimas apie 1964-ųjų Kubą ir tenykščio lyderio Fidelio Castro romaną su prancūzų studente. Jų autorius – žinomo tarpukario Lietuvos diplomato Antano Liutkau...
-
Kai stiklas tampa kelrode žvaigžde
Įėjusį į galerija „Drobė“ pasitinka muzika. Ilgainiui iš ramios, beveik vėjo kedenamų varpelių melodijos, pučiamo oro gūsio ji virsta metalo minoru, suteikiančiu parodai savitą poskonį. Ekspozicijų erdvė ima panašėti ...
-
A. Oleinik tapybinės vizijos
Verslo Parke „Aušra“ veikia tapytojos Annos Oleinik personalinė darbų paroda „Iš sapnų“. ...
-
Teatro patirtys auginant jaunąją kartą
Artėjant sezono pabaigai teatras „No Shoes“ kviečia mėgautis spektakliais, išskirtinai sukurtais jaunajai auditorijai. Jau trečiadienį, gegužės 22 d., Kaune festivalio „Nerk į teatrą“ programoje kviečia kūrybinės dirb...
-
In memoriam D. Ramoškaitė. Ji mylėjo keramiką, o ypač molį, daugiau nei bet ką8
Gegužės 20 d., eidama 67-uosius metus, Anapilin iškeliavo keramikė, Lietuvos dailininkų sąjungos narė Daiva Ramoškaitė, praneša Lietuvos dailininkų sąjunga. ...