Išankstiniai rinkimai: Kaune galima balsuoti dviejose vietose

Rinkėjų aktyvumas

Įprastai iš anksto būdavo galima balsuoti savivaldybių pastatuose, tačiau Kauno miesto savivaldybėje šiuo metu vyksta kariuomenės pratybos „Perkūno griausmas 2024“, todėl miestas pasiūlė išankstinius rinkimus rengti Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) centriniuose rūmuose, esančiuose S. Daukanto g. 28. Taip pat galima iš anksto balsuoti ir Kauno rajono savivaldybėje, esančioje Savanorių pr. 371.

Išankstinių rinkimų balsavimo vietos gegužės 7-9 dienomis atviros nuo 7 iki 20 val. Balsuoti iš anksto galima bet kurioje savivaldybėje, nepriklausomai nuo to, kur rinkėjai deklaravę gyvenamąją vietą.

Pirmąją išankstinių rinkimų dieną Kaune rinkėjai didelių eilių prie balsadėžių nesudarė. Tiesa, per pietus teko truputį pastovėti eilėje, kol bus išduoti rinkimų biuleteniai, tačiau pati eilė judėjo gan greitai.

„Nuo pat ryto žmonės renkasi, bet jų nėra labai daug, prieš pietus suaktyvėjo, bet bendras rinkėjų aktyvumas kol kas nėra labai didelis. Pastebime, kad balsuoti ateina ne tik kauniečiai, bet ir žmonės iš visos Lietuvos. Jei ateina balsuoti tie, kurie deklaravę išvykimą, užtrunka truputį ilgiau, kol patikrinama, ar žmogus nebalsavo užsienyje“, – kalbėjo Kauno miesto rinkimų komisijos pirmininkė Elena Skirmantienė.

Regimanto Zakšensko nuotr.

„Šį kartą išankstinis balsavimas vyksta kitoje vietoje, tai gal mažiau žmonės žino. Savivaldybėje galėjome daugiau komisijos narių pasodinti dirbti, tačiau čia – mažiau vietos. Tačiau vis tiek tai – patogi vieta, pačiame Kauno centre. Nebuvo jokių incidentų, balsavimas vyksta sklandžiai“, – pridūrė E. Skirmantienė.

Svarbus pasirinkimas

Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose dalyvauja aštuoni kandidatai: Andrius Mazuronis, Giedrimas Jeglinskas, Dainius Žalimas, Ingrida Šimonytė, Gitanas Nausėda, Eduardas Vaitkus, Ignas Vėgėlė ir Remigijus Žemaitaitis.

Vieni iš anksto balsą atidavę rinkėjai portalui kauno.diena.lt tikino, kad šį kartą buvo lengva pasirinkti, kiti laikėsi priešingos pozicijos ir atviravo, kad šiuose Prezidento rinkimuose nėra dėmesio vertų kandidatų, todėl rinkosi pagal tai, ką išgirdo debatuose.

„Labai lengva buvo. Prezidentas turi būti sąžiningas, tolerantiškas ir teisingas visiems. Anksčiau visada eidavau balsuoti į savivaldybę, nes pasitaiko situacijų, kuomet per įprastus rinkimus gali balsuoti savo apylinkėje, tad dabar atėjau ir į VDU“, – kalbėjo Gintautas.

Žiūrėjau debatus, tai jie ten vienas per kitą kalbą, ne visada suprasi, kokias idėjas siūlo.

„Man patiko keli kandidatai, bet varnelę nusprendžiau uždėti už tą, kuris turi daugiau patirties“, – tarstelėjo ponia Danutė.

„Žiūrėjau debatus, tai jie ten vienas per kitą kalbą, ne visada suprasi, kokias idėjas siūlo. Vieni pasirodė populistai, žada tai, kas ne prezidento kompetencijoje, tai tokie kandidatai atkrito. Šiemet labai sudėtinga rinkti, nes nėra nei vieno, kuris iš tiesų atstovautų Lietuvai“, – kandidatams kritikos turėjo Renata.

Neaiški formuluotė

Kartu su Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimais vyksta ir referendumas dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo. Ši nuostata leistų išsaugoti Lietuvos pilietybę, net jei asmuo gavo kitos šalies pasą. Kalbinti rinkėjai atsargiai vertino Konstitucijos pakeitimą, nes jiems pasirodė neaiški formuluotė.

„Nelabai suprantu, ką čia tuo straipsniu nori pasakyti. Įvardijamas įstatymas, kuriame ten kažkas turėtų būt detaliau pažymėta, bet juk jo niekas neskaitys. Tariausi su anūke, ji sakė žymėti „Taip“, tad tai ir pažymėjau biuletenyje“, – prisipažino ponia Onutė.

Jai antrino ir prie balsadėžių sutiktas Jonas, sakydamas, kad formuluotė per ilga ir sudėtinga, todėl vyresnio amžiaus žmonėms sunku susigaudyti.

Regimanto Zakšensko nuotr.

„Balsavau, nors tiksliai nežinau už ką. Matyt, tik ateityje sužinosim, ar mano pasirinkimas pasiteisino“, – tarė vyras.

Jaunesni rinkėjai tikino, kad nors formuluotė sudėtinga, jie domėjosi, ką toks Konstitucijos pakeitimas duos, todėl palaiko referendumą. „Kuo daugiau piliečių turės Lietuva, tuo būsime visomis prasmėmis turtingesni. Lietuvai reikia tų žmonių, kurie gyvena užsienyje, o jiems reikia Lietuvos“, – kalbėjo Justas.

Pasitaikė tokių, kurie prisipažino, kad balsavo tik Prezidento rinkimuose, o referendumo biuletenio neėmė, tačiau tokių rinkėjų nėra daug. Kiti kalbinti teigė, kadangi referendumas jau surengtas, kiekvienas turi būtinai atiduoti savo balsą, nesvarbu, kokią poziciją palaiko. Tik tokiu atveju referendumas įvyks ir paaiškės tautos valia.