- Žygimantas Šilobritas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigia, kad būtina gynybos įmonėms suteikti galimybę testuoti savo gaminius Lietuvoje. Anot jos, šios bendrovės dabar tai daro Ukrainoje, bet leidus tai daryti Lietuvos kariuomenei priklausančiose infrastruktūros objektuose, tokie produktai kaip dronai būtų vystomi greičiau ir efektyviau.
„Vykstant karui Ukrainoje, daugelis produktų yra ten išvežami ir testuojami. Ir tai daroma nuo pat pradinių stadijų, nes ukrainiečiai sako, kad jiems reikia visko, ką tik galime duoti. Visgi galėjome išsitestuoti daug ką čia, jeigu mūsų karinės institucijos būtų buvusios atviresnės. Ir sako rinkos atstovai, kad jeigu galėtų testuoti technologijas mūsų kariuomenės turimoje infrastruktūroje, greičiau adaptuotų ir vystytų produktus“, – portalui „Verslo žinios“ sakė A. Armonaitė.
„Šnekamės su Krašto apsaugos ministerija ir su Lietuvos kariuomene, kaip padaryti, kad jie įsileistų šias įmones ir leistu jiems testuoti technologijas. Ten juk visko yra, nuo ryšio priemonių iki dronų, iki sprogmenų ir panašiai“, – pridūrė ji.
Pasak ministrės, taip pat būtina naikinti perteklinius teisinius ribojimus ir gerinti šio sektoriaus galimybes gauti finansavimą. Visgi, anot jos, problemų vis dar sukelia egzistuojantis mentalitetas, kad gynybos bendrovės kelią riziką ir jas reikia apriboti.
Reikia panaikinti kvailus ribojimus, suteikti daugiau galimybių prieiti prie finansų ir kapitalo ir trečia – leisti testuoti tas technologijas gana ankstyvoje stadijoje, čia Lietuvoje, kad nereikėtų laukti karo, jog būtų produktai išbandomi.
„Reikia panaikinti kvailus ribojimus, suteikti daugiau galimybių prieiti prie finansų ir kapitalo ir trečia – leisti testuoti tas technologijas gana ankstyvoje stadijoje, čia Lietuvoje, kad nereikėtų laukti karo, jog būtų produktai išbandomi“, – sakė ji.
„Lietuvoje gynybos inovacijos buvo ir vis dar dažnai traktuojamos, kaip kažkas panašaus į lošimų, alkoholio, kazino verslą. Tai toks verslas, kur žmonėms atrodo, jog jam reikia papildomų ribojimų“, – paminėjo politikė.
Taip pat A. Armonaitė teigė, kad nors šiuo metu yra ruošiamas gynybos pramonės įstatymas, siekiant mažesnio šio sektoriaus reguliavimo ir didesnės ginklų ir karinių technologijų gamybos Lietuvoje reikės atlikti daug teisinių pakeitimų.
„Dabar yra rengiamas gynybos pramonės įstatymas, jį rengia Krašto apsaugos ministerija. Ir dalyvaujame kartu su jais ir tai yra derinimo etape. Bet tai yra įstatymas apie viską. O kartais yra konkrečių detalių, kurias reikia keisti kitais įstatymais. Pavyzdžiui, ginklų ir šaudmenų įstatymas, kad juos truputį laisviau būtų galima gaminti Lietuvoje, ir jį vis tiek reikės keisti, ir mes prie to dabar dirbame. Ir reikės labai daug darbo ir didelio susitelkimo“, – aiškino A. Armonaitė.
ELTA primena, kad 2023 m. gegužę ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pasirašė gynybos ir saugumo pramonės plėtros 2023–2027 metais gaires, tarp kurių buvo numatyta parengti ir priimti specialų gynybos pramonės įstatymą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pergalę EP rinkimuose prognozuoja konservatoriams ir socialdemokratams2
Politologai sutaria, kad ypač vangi Europos Parlamento (EP) rinkiminė kampanija indikuoja, jog pagrindinėms politinėms jėgoms šie rinkimai tėra trečiarūšiai. ...
-
VTEK: dokumentų apsaugos tarnybos vadovas K. Rimšelis pasinaudojo pareigomis3
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) konstatavo, kad Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnybos direktorius Klemensas Rimšelis į komandiruotes vykdamas su sutuoktine pasinaudojo tarnybine padėtimi. ...
-
Vyriausybė: paciento artimieji galėtų prašyti atlyginimo dėl medikų padarytos žalos1
Siekiant atliepti Konstitucinio Teismo (KT) išvadas, Vyriausybė siūlo numatyti, jog visi mirusio paciento artimieji turėtų teisę prašyti neturtinės žalos atlyginimo. ...
-
LAT: apie A. Pukelį-Švinių nuomonę paskelbęs S. Malinauskas nepiktnaudžiavo saviraiškos teise11
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), išnagrinėjęs verslininko Arūno Pukelio, pravarde Švinius, ir tinklaraštininko Skirmanto Malinausko ginčą dėl pastarojo paskelbtos informacijos, nutarė panaikinti apeliacinis instancijos...
-
Poveikiu policininkui kaltinamas A. Kandrotas: jį kalbinau kaip korespondentas7
Poveikiu riaušių byloje liudijusiam policininkui kaltinamas Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, teisme bando įrodyti, kad jis policininką kalbino kaip korespondentas ir nedarė pareigūnui jokio spaudimo. ...
-
L. Kasčiūnas tikisi, kad vokiečių brigada Šalčininkų rajone formuos teigiamą NATO įvaizdį14
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas tikisi, kad Šalčininkų rajone, Rūdninkuose, įsikursianti Vokietijos brigada sukurs galimybes vietos gyventojams teikti daugiau paslaugų, plėtotis verslams, taip pat – padės formuoti teig...
-
Premjerės sveikinimas : žūtbūtinė partizanų kova visada bus neišsemiamas patriotiškumo šaltinis17
Premjerė Ingrida Šimonytė sekmadienį pasveikino karius ir visus šalies žmones su Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos proga. ...
-
V. Čmilytė-Nielsen apie siūlymus V. Blinkevičiūtei tapti premjere: skola socialdemokratų rinkėjams6
Prezidentui Gitanui Nausėdai pareiškus, kad po rudenį vyksiančių Seimo rinkimų matytų socialdemokratų lyderę Viliją Blinkevičiūtę einančią premjerės pareigas, parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad tokių prezidento pasi...
-
G. Nausėda mato V. Blinkevičiūtę tarp rimčiausių kandidatų užimti premjero postą19
Prezidentas Gitanas Nausėda sako matantis Viliją Blinkevičiūtę „tarp rimčiausių kandidatų“ užimti premjero postą, jei jos vadovaujama Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) laimėtų rudenį vyksiančius Seimo rinkimus. ...
-
V. Čmilytė-Nielsen: sprendžiant dėl gynybos finansavimo reikia ieškoti balanso9
Sprendžiant dėl didesnio finansavimo gynybai negalima naštos užkrauti vienai visuomenės grupei, sako Liberalų sąjūdžio lyderė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. ...