- Gytis Pankūnas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Buvusi Visagino merė, partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovė Dalia Štraupaitė skųs teismui Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą neregistruoti jos kandidate Europos Parlamento (EP) rinkimuose.
Tai Eltai patvirtino politikės advokatas Justas Vilys.
„Taip, ruošiamas skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui“, – sakė J. Vilys.
Pasak D. Štraupaitės advokato, skundu teismui bus prašoma panaikinti VRK sprendimą neregistruoti jos ginamosios EP rinkimuose.
VRK minėtą sprendimą priėmė gegužės 2 d., remdamasi naujausiomis Rinkimų kodekso pataisomis, numatančiomis, jog asmuo, nebaigęs atlikti teismo paskirtos bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės, negali būti renkamas. Pernai įsigaliojus Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiui, D. Štraupaitei skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas būti skiriamai į tam tikras pareigas – tebegalioja ir nėra pasibaigusi.
D. Štraupaitės advokato J. Vilio, Seimo priimto Rinkimų kodekso pataisos įsigaliojo tada, kai teismas politikės atžvilgiu jau buvo priėmęs apkaltinamuosius nuosprendžius. Teisininko teigimu, parlamentui priėmus įstatymo pakeitimus, D. Štraupaitės teisinė situacija tapo blogesnė nei buvo iki šiol, nors bausmę ji yra įvykdžiusi. Pašnekovo įsitikinimu, įstatymo atgaline data negali būti taikomas.
„Tie apribojimai (Rinkimų kodekse – ELTA), kurie buvo priimti 2023 metų spalio 10 dieną, įsigaliojo 2023 metų spalio 26 dieną, nustato, kad bet koks asmuo, kuriam yra taikoma baudžiamojo poveikio priemonė, negali būti kandidatu į jokias pareigas. Šis pakeitimas atsirado jau po to, kai poniai D. Štraupaitei buvo priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, ji bausmę jau yra įvykdžiusi. Pavyzdžiui, Konstitucija apskritai nešneka apie baudžiamojo poveikio priemonių įvykdymą. (...) Kalbame apie konstitucinio proporcingumo principą – negali būti teisės ribojamos daugiau negu to reikia įstatyme numatytiems tikslams pasiekti“, – teismui planuojamus pateikti teisinius argumentus apibūdino advokatas.
Taip, ruošiamas skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Anot jo, taip pat būtina iškelti klausimą ir dėl minėtos Rinkimų kodekso nuostatos atitikimo Konstitucijai. J. Vilio teigimu, jam kyla abejonių dėl draudimo, taikomo asmenis, kuriems galioja baudžiamojo poveikio priemonė, proporcingumo.
„Asmuo bausmę atliko, bet baudžiamojo poveikio priemonė, kuri yra papildo, sustiprina bausmę, galioja dar tris metus ir žmogus negali būti renkamas. Ar tai yra proporcinga? Mūsų įsitikinimu, neproporcinga. Jeigu būtų teismas norėjęs uždrausti D. Štraupaitei dirbti politikoje, tai būtų tą ir padaręs. To jis nepadarė. Todėl sakyti, kad bet kokios baudžiamojo poveikio priemonės, net ir nesusijusios su rinkimais, leidžia apriboti konstitucinę teisę būti išrinktam, negalime, tokia priemonė yra neproporcinga“, – pažymėjo teisininkas.
J. Vilys tvirtino, kad su D. Štraupaite svarsto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašyti ne tik naikinti VRK sprendimą politikės neregistruoti kandidate EP rinkimuose, bet ir prašyti teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl minėtos Rinkimų kodekso nuostatos, numatančios, jog asmuo, nebaigęs atlikti teismo paskirtos bausmės ar kuriam galioja baudžiamojo poveikio priemonės, negali kandidatuoti rinkimuose, konstitucingumo.
Advokatas taip pat teigė, jog, jei Lietuvos nacionaliniai teismai nepriims D. Štraupaitei palankių sprendimų, jis kreipsis ir į tarptautinius arbitražus.
„Nacionaliniais teismais irgi nepabaigsime. Jeigu netyčia bus neužtikrinta žmogaus teisė būti išrinktam, neproporcingai bus ribojamos teisės, tai bus kreipiamasi į Europos Žmogaus Teisių Teismą“, – dėstė J. Vilys.
ELTA primena, kad 2019 m. Panevėžio apygardos teismas D. Štraupaitę pripažino kalta dėl kyšininkavimo, piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo. Politikei apskundus šį sprendimą Apeliaciniam teismui, pastarasis padidino jai anksčiau skirtą baudą, panaikino trejų metų lygtinę laisvės atėmimo bausmę.
Visgi, 2023 m. kovą apygardos teismas patikslino savo sprendimą ir nutarė, jog dėl korupcijos nuteista politikė negali būti renkama į meres, tačiau Apeliacinis teismas šį sprendimą panaikino.
Tokie teismų sprendimai praėjusių metų kovą sukėlė ažiotažą, nes VRK turėjo keisti savo sprendimus ir iš naujo surengti Visagino mero rinkimus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda mato V. Blinkevičiūtę tarp rimčiausių kandidatų užimti premjero postą4
Prezidentas Gitanas Nausėda sako matantis Viliją Blinkevičiūtę „tarp rimčiausių kandidatų“ užimti premjero postą, jei jos vadovaujama Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) laimėtų rudenį vyksiančius Seimo rinkimus. ...
-
V. Čmilytė-Nielsen: sprendžiant dėl gynybos finansavimo reikia ieškoti balanso7
Sprendžiant dėl didesnio finansavimo gynybai negalima naštos užkrauti vienai visuomenės grupei, sako Liberalų sąjūdžio lyderė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. ...
-
Liberalų sąjūdis organizuoja saugumo forumą: aptars valstybės gynybos finansavimą2
Šeštadienį Liberalų sąjūdis organizuoja Gynybos forumą, kuriame aptars pasiūlymus Valstybės gynybos finansavimo modeliui. ...
-
Prezidentas vetavo įstatymą dėl patikimumo deklaracijų dalyvaujantiesiems NATO pirkimuose8
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo įstatymą, kuriame patikslinti patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijai, norintiesiems dalyvauti NATO pirkimuose. ...
-
Lietuvos, Latvijos ministrai aptarė, kaip užpildyti trūkstamus karinius pajėgumus regione2
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas penktadienį su Latvijos kolega Andriu Sprūdu aptarė regiono saugumo klausimą, ir būdus, kaip užpildyti trūkstamus karinius pajėgumus. ...
-
Prezidentas G. Nausėda – apie M. Sinkevičių: aš atvažiuoju pas merą, kuris šiandien yra nekaltas51
Jonavoje viešėjęs šalies prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad sprendimas uždaryti miestų ligoninių akušerijos ginekologijos skyrius, jei per metus nebūna 600 gimdymų, yra klaida. Viešėdamas Jonavoje šalies vadovas t...
-
G. Nausėda jau mato, kas galėtų užimti premjero pareigas po Seimo rinkimų68
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad matytų Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderę Viliją Blinkevičiūtę einančią premjerės pareigas po rudenį vyksiančių Seimo rinkimų. ...
-
Seimo kanceliarija aiškinasi, ar per VSD pranešėjo tyrimą neatskleista įslaptintų duomenų1
Seimo kanceliarija sudarė komisiją ištirti, ar atliekant parlamentinį tyrimą dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informacijos, neteisėtai neatskleista įslaptintų duomenų ir ar jų dalis nebuvo prarasta. ...
-
Išpuolis prieš Slovakijos premjerą: ar mūsų politikai saugūs?16
Precedento neturintis išpuolis prieš Slovakijos premjerą sujaudino ir Lietuvos politikus. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad buvo šokiruota, o buvęs premjeras Saulius Skvernelis kritikuoja Slovakijos politiko apsaugi...
-
V. Blinkevičiūtė: panašu, kad bandoma susidoroti su M. Sinkevičiumi24
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė mano, kad su šiuo metu dėl dokumento klastojimo ir turto pasisavinimo teisiamu Jonavos rajono teisiamu meru Mindaugu Sinkevičiumi yra bandoma susidoroti. ...