D. Žalimas sako, kad jo rezultatą iš dalies lėmė „strateginis balsavimas“ už I. Šimonytę

„Visada norisi turėti geriau, nes aš žmogus ambicingas ir, be abejo, ambicijų yra. Bet, aišku, reikia nenurašyti to, kas vadinama strateginiu balsavimu. Tikrai buvo skleidžiamas toks naratyvas, kad už mane neverta balsuoti, kadangi yra kita dešinioji kandidatė“, – žurnalistams sekmadienį Laisvės partijos rinkimų štabe sakė D. Žalimas.

Šiuo metu suskaičiavus rezultatus 1509 rinkimų apylinkėse iš 1895, Laisvės partijos kandidatas su 3,06 proc. rinkėjų balsų užima šeštą vietą. Iš viso prezidento rinkimuose varžosi aštuoni kandidatai.

D. Žalimas anksčiau sekmadienį sakė, kad „pakankamai geras“ rezultatas pirmajame rinkimų ture jam būtų 7 proc. rinkėjų balsų.

„Aš labai dėkingas jums visiems už visą palaikymą, dėkingas Laisvės partijai, kuri mane iškėlė. Manau, kad ateities Lietuvai tikrai trūksta antipopulistinės, vakarietiškos, kompetentingos politikos. Mes pasistengsime šitą nišą užimti“ – teigė D. Žalimas.

Tikrai buvo skleidžiamas toks naratyvas, kad už mane neverta balsuoti, kadangi yra kita dešinioji kandidatė.

Jo teigimu, Laisvės partija šiuose rinkimuose nebuvo lygiavertė „nei pagal resursus, nei pagal medijos galimybes“.

D. Žalimas kartojo antrajame prezidento rinkimų ture remsiantis I. Šimonytę, susirungsiančią jame su perrinkimo siekiančiu Gitanu Nausėda.

„Vertybiškai mes dviese atstovavome tai, ką aš vadinu vakarietiškumu, kompetencija, patriotizmu. Nuoseklumą galbūt šiek tiek mažiau, nes manau, kad aš esu gerokai nuoseklesnis. (...) Deja, mes taip pat puikiausiai suvokiame, kad ta kandidatė turi labai mažai galimybių laimėti“, – teigė teisininkas.

Dėl paramos dar spręs valdyba

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė teigė, kad dėl to, ką remti antrajame prezidento rinkimų ture gegužės 26 dieną, spręs partijos valdyba.  

D. Žalimas teigė nesvarstantis scenarijaus, jog į antrąjį turą patektų šiuo metu trečioje–ketvirtoje pozicijose esantys Remigijus Žemaitaitis arba Ignas Vėgėlė.

„Tokios galimybės nesvarstau, nes ji, mano požiūriu, yra visiškai nereali. Palaukus didžiųjų apylinkių, turbūt akivaizdu, kad nė vienas iš jūsų paminėtų antrajame ture tikrai nebus“, – teigė Laisvės partijos kandidatas prezidento rinkimuose.

D. Žalimas teigė, kad artimiausi jo ateities politikoje – birželį vyksiantys Europos Parlamento rinkimai, kuriuose jis dalyvaus su Laisvės partijos sąrašu. Jo teigimu, šiuose rinkimuose nebebus „strateginio balsavimo“.

Politikas neatskleidė, ar dalyvaus rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose, ir ragino nespėlioti apie ateitį.

D. Žalimo ateities, taip pat ir galimo dalyvavimo Seimo rinkimuose, nekomentavo ir A. Armonaitė: „Dabar europarlamento rinkimai, o paskui mes planuosime ir Seimo rinkimus“.

A. Armonaitė: laukia kova už Vakaruose esančią Lietuvą

Laisvės partijos pirmininkė A. Armonaitė teigė, jog ją stebina R. Žemaitaičio bei Eduardo Vaitkaus rezultatai rinkimuose.

„Man atrodo, yra labai rimtas signalas mums, ir Laisvės partijai, kad mūsų ne tik turėta kova buvo prasminga šituose rinkimuose. Mūsų laukia didelė kova už Lietuvos ateitį, Lietuvos ateitį Vakaruose. Kova, kuri manėme, kad yra laimėta – tai nėra savaime suprantama, nes daugybei žmonių šių kandidatų atstovaujamos idėjos atrodė perspektyvos“, – teigė A. Armonaitė.

Ji teigė pergale laikanti patį Laisvės partijos dalyvavimą prezidento rinkimuose.

„Veikė strateginis balsavimas. Tą jau mes matome, kad dalis dešiniųjų ar koalicijai simpatizuojančių, ir mūsų partijos galbūt rinkėjų, rinkosi premjerės kandidatūrą“, – kalbėjo A. Armonaitė.

„Su mažu biudžetu ir mūsų kandidatas, ir Laisvės partija įrodė, kad galima padaryti gana daug“, – teigė ji.