G. Nausėda sako, kad Civilinės sąjungos įstatymu bandoma gudrauti: šeima atsiranda iš santuokos

„Man yra svarbu, kad nebūtų pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis. Nors yra gudraujama ir iš tikrųjų Civilinės sąjungos įstatymu mėginama įdiegti tą šeimos sąvoką arba labai artimos partnerystės, pagal daugelį atributų panašios į šeimą, sąvoką. Nors, mano manymu, šeima, pirmiausiai, atsiranda iš santuokos. O, kaip žinote, 38 straipsnyje santuoka yra vyro ir moters sąjunga“, – penktadienį Delfi TV laidoje „Darbo pokalbis su Daiva Žeimyte-Biliene“ sakė G. Nausėda.

Prezidentas atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Konstitucija buvo kuriama ir rašoma tada, kai apie tos pačios lyties asmenų santykius ar jų reglamentavimą visuomenė nediskutavo.

„Jų (Konstitucijos kūrėjų – ELTA) sampratos buvo tokios, kaip mes jas ir skaitome. Bet šiandien mėginama skaityti 1992-1993 metų Konstituciją 2024 m. žmogaus akimis ir interpretuoti ją taip, kaip norima interpretuoti šiandien“, – aiškino prezidentas.

„Jeigu norima išvengti šio interpretavimo, mes galime eiti kitu keliu ir pakeisti šį straipsnį – jeigu visuomenėje yra pakankamas konsensusas“, – pažymėjo jis.

Vis dėlto, vertindamas Civilinės sąjungos įstatymo projekto padėtį Seime, jis atkreipė dėmesį, jog valdančioji dauguma taip ir nesugebėjo mobilizuotis ir sutelkti pakankamo palaikymo šiai iniciatyvai.

„Ši valdančioji koalicija turėjo visus svertus savo rankose vienaip ar kitaip šį klausimą reglamentuoti. Tai kas turėjo atsitikti, kad valdančioji koalicija, kuri kėlė šio klausimo sprendimą kaip vieną savo prioritetų, nesugebėjo per visą ketverių metų laikotarpį šio klausimo išspręsti ir dabar bejėgiškai mosčioja rankomis, rodo pirštais vieni į kitus ir sako, kad žiūrėkite, nepavyko, neturime pakankamai balsų“, – kalbėjo prezidentas.

O čia štai toks svarbus klausimas ir tikrai ne kažkokia detalė – susivienyti nesugebama.

„Kuomet reikia atmesti prezidento veto ar susivienyti monolitiškai prieš kitą valdžios instituciją – tada balsų pakanka, tada ir ligonius kelia iš patalo, ir visokių kitokių priemonių ir gudrybių imasi tam, kad susivienytų. O čia štai toks svarbus klausimas ir tikrai ne kažkokia detalė – susivienyti nesugebama“, – stebėjosi Daukanto aikštės lyderis.

Jis taip pat kėlė klausimą, ar ši valdančioji dauguma yra išties suinteresuota civilinės sąjungos klausimo sprendimu.

„Tai mano klausimas – o gal kartais ir nenorima šio klausimo išspręsti? Gal norima turėti šį klausimą nuolat dienotvarkėje, kad būtų galima jį kelti kaip problemą ir tokiu būdu atkreipti į save rinkėjų dėmesį?“ – retoriškai klausė jis.

ELTA primena, kad šios kadencijos Seimas po svarstymo yra pritaręs valdančiosios daugumos partijų inicijuotam Civilinės sąjungos įstatymo projektui. Tam, kad jis būtų priimtas, parlamentarai turės balsuoti dar kartą. Visgi, ar klausimas dar sugrįš į parlamento darbotvarkę, nėra aišku.

Šiuo projektu siūloma sureguliuoti santuokos nesudariusių, tačiau bendrus tarpusavio santykius kuriančių asmenų tiek turtinius, tiek asmeninius neturtinius santykius.

Sprendimą kreiptis į KT dėl partnerystės instituto nebuvimo G. Nausėda vadina bejėgiškumu

Vyriausybei svarstant kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl tos pačios lyties partnerystės instituto nebuvimo, prezidentas G. Nausėda sako, kad toks politikų žingsnis rodo bejėgiškumą.

„Žinote, aš, tiesą sakant, kartais nebesuprantu mūsų Seimo narių, kurie turi savo rankose instrumentus siekti vienokio ar kitokio įstatymo – mano siūlymas eiti per Civilinio kodekso pakeitimus, tačiau jų valioje yra ir kiti būdai. Tačiau dabar iš to bejėgiškumo, kad apskritai joks sprendimas nepriimamas, kreipiamasi į tą Konstitucinį Teismą“, – žurnalistams Vilniuje sakė šalies vadovas.

„Gal pagailėkime to Konstitucinio Teismo. Jei nėra politinės valios, tai taip atvirai ir pasakykime: nesugebame, paliekame kitoms valdžioms padaryti“, – pridūrė jis.

Pagal Vyriausybės nutarimo projektą, KT būtų prašoma įvertinti dvi Civilinio kodekso normas.

Jo ketinama klausti, ar pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja kodekso nuostata, kad galima tik vyro ir moters partnerystė, ir tai, kad kodekso skyrius, reguliuojantis bendro gyvenimo sąlygas neįregistravus santuokos, pradės veikti tik tuomet, kai bus priimtas partnerystės įstatymas.

Projekte pabrėžiama, kad Konstitucijoje įtvirtintas asmenų lygybės principas, diskriminacijos draudimas, valstybė įsipareigoja saugoti ir ginti visas šeimas, atitinkančias konstitucinę šeimos sampratą.

Laisvės partija nuo kadencijos pradžios mėgina parlamente priimti įstatymą dėl partnerystės įteisinimo ir tarp skirtingų lyčių, ir tarp tos pačios lyties asmenų. Pernai gegužę Seimas po svarstymo kelių balsų persvara yra pritaręs Civilinės sąjungos įstatymo projektui, tačiau teikti projekto priėmimui nedrįstama, nes jam priimti gali pritrūkti balsų.

Civilinės sąjungos įstatymo projektas numato, kad ją sudarę partneriai kurtų bendrą dalinę nuosavybę, tačiau turėtų galimybę atskiru susitarimu nustatyti ir kitokį turto teisinį režimą, paveldėtų pagal įstatymą ir nemokėtų paveldėjimo mokesčių, turėtų galimybę veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovautų vienas kitam sveikatos priežiūros srityje, galėtų gauti su sveikata susijusią informaciją.

Lietuvoje partnerystė šiuo metu nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Ankstesni bandymai tą padaryti parlamente buvo nesėkmingi.