Medikų trūkumas regionuose: kad ateityje netektų uždaryti ligoninių – gelbėjimo planas už 30 mln.

Jonavos ligoninė darbuotojų kolektyvą mielai papildytų net keliomis dešimtimis gydytojų ir slaugytojų. Deja, rinktis nelabai yra iš ko. Medikų trūksta visuose regionuose, tad kol tuščios vietos neužpildytos, likusiems dirbti tenka dvigubai. 

„Esu gydytoja ortopedė traumatologė, pavyzdžiui, kai konsultuojame poliklinikoje, kiekvieną dieną priimame po dešimt–penkiolika pacientų, o tai daugiau negu mums priklauso“, – teigė gydytoja Gintarė Valuntaitė. 

„Skyriaus darbo laikas – dvylika valandų per parą. Slaugytojos dirba tikrai pilnais krūviais, dviem pamainom, norint užtikrinti paslaugas“, – tikino reabilitacijos skyriaus vedėja Brigita Sarkanaitė. 

Prognozuojama, kad beveik po dešimtmečio Lietuvoje trūks 6 tūkst. slaugytojų, daugiau nei 2 tūkst. slaugytojų padėjėjų ir kone 800 gydytojų – šeimos, vaikų, vidaus ligų ir skubiosios medicinos. Kad šie teoriniai skaičiai ateityje nevirstų uždarytomis ligoninėmis, ministerija sugalvojo gelbėjimo planą ir skiria 30 mln. 

„Jei nesiimsime šitų priemonių, tai po dešimties metų turėsime katastrofišką situaciją mūsų sistemoje“, – sakė Sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Štai Vilniaus kolegija skaičiuoja, kad norinčių tapti slaugytojais jau sumažėję kone dvigubai.

„Anksčiau turėjome 190 studentų, o šiemet priėmėme tik 100. Yra rizika, kad šis skaičius dar sumažės“, – duomenimis dalijosi Sveikatos priežiūros fakulteto prodekanė Jurgita Kazlauskienė.

Norinčių būtų ir daugiau, tačiau koją kišą prasti matematikos egzamino rezultatai – ne visi tempia iki minimalios stojimo kartelės. Be to, mokslai ne pigūs – metams kainuoja beveik 3 tūkst. eurų. 

Iki šiol valstybė juos pilnai finansuodavo tik maždaug pusei studentų, tačiau artimiausius trejus metus siūlys mokslus apmokėti visiems naujai įstojusiems. Negana to, kiekvieną mėnesį žada 300 eurų stipendiją.  

„Stipendijos labai pagerintų situaciją tiems žmonėms, kurie yra pabaigę vieną aukštąjį ir jau nebegali gauti valstybės finansavimo“, – sakė J. Kazlauskienė. 

„Priimti daugiau slaugos studentų yra viena medalio pusė, tačiau labai svarbu, kad jie ir dirbtų sveikatos priežiūros įstaigose Lietuvoje“, – akcentavo Lietuvos slaugos specialistų organizacijos prezidentė Aušra Volodkaitė.

Taigi yra papildomų sąlygų.  

„Natūralu, kad jei yra dengiama pilna kaina, šiuo metu tikimasi, kad specialistas, baigęs tokias studijas, turėtų bent porą metų įsipareigoti dirbti Lietuvos gydymo įstaigose“, – aiškino A. Pečkauskas.

Yra problema ir dėl slaugytojų prestižo. Profesija dažnai nuvertinama, o darbas – nelengvas. Ministerija žada, kad situaciją taisys. 

Skatinsime gydytojus rezidentus rinktis rezidentūros bazes už didžiųjų miestų. Kuo ilgesnė trukmė praleista kitose rezidentūros bazėse, tuo didesnė ta stipendija.

„Net ir šiuo metu netrūksta žmonių, kurie slaugytoją pavadina „sesute“ ar gydytojo padėjėja, nors tai kita specialybė“, – apie dabartinę padėti pasakojo A. Pečkauskas. 

Ne tik slaugytojų, bet ir gydytojų labiausiai trūksta regionuose. Jauni specialistai ten nesiveržia. Sako, kad vien didesnis atlyginimas nemotyvuotų to daryti.  

Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija tikisi, kad motyvacijos stipendijos pridės.

„Skatinsime gydytojus rezidentus rinktis rezidentūros bazes už didžiųjų miestų. Kuo ilgesnė trukmė praleista kitose rezidentūros bazėse, tuo didesnė ta stipendija“, – tikino A. Pečkauskas.

Trejiems metams naujų medikų pritraukimui ministerija skirs 30 mln. eurų. Tiesa, pusė jų bus iš Europos Sąjungos fondų.