Praėjusią savaitę Vilniaus meras Valdas Benkunskas nusprendė ne tiesiogiai žurnalistams, o per viešųjų ryšių skyrių atsakyti į 10 klausimų, susijusių su daugiafunkcio komplekso statyba Vilniuje. Deja, kaip ir reikėjo tikėtis, visuomenė išgirdo ne atsakymus, o piaro specialistų parengtus „paruoštukus“. Tad akivaizdu viena – tokie „atsakymai“ ne tik nenuramino visuomenės, o tik dar kartą sustiprina opozicijos nuogąstavimus, kad Vilniaus miesto vadovas atstovauja ne vilniečių, o verslo atstovų interesus. Todėl raginame merą sąžiningai atsakyti į šiuos klausimus.
1. Ar šiuo metu VMS ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pasirašyta sutartis yra galiojanti? Ar Jūsų viešai skelbiami pakeitimai dėl statybų branginimo, koncesijos objekto ir terminų keitimo vyksta pagal šią sutartį?
2. „BaltCap“ (finansuotojas) / UAB „Vilniaus daugiafunkcinis kompleksas“ (sutarties vykdytojas) nutraukė daugiafunkcinio centro statybos darbus 2023 lapkričio mėnesį. Jūs, kaip meras ir tarpžinybinės darbo grupės vadovas, turėjote fiksuoti Koncesijos sutarties pažeidimą ir taikyti sutartyje numatytas sankcijas. Ar tai buvo padaryta?
3. Ar visos „BaltCap“ (finansuotojas) / UAB „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ garantijos pagal sutartį yra šiuo metu suteiktos ir galiojančios?
4. „BaltCap“ (finansuotojas) / UAB „Vilniaus daugiafunkcinis kompleksas“ teigia, kad į daugiafunkcio centro projektą jau investavo 8,1 mln. eurų. Vertinant viešai žinomą faktą, kad UAB „Vilniaus daugiafunkcinis kompleksas“ vadovas Š. Stepukonis yra įtariamas didelių lėšų pasisavinimu, kyla pagrįstų abejonių ir dėl pateiktų investicijų sumos. Ar jūs, kaip sutarties priežiūros grupės vadovas, pradėjote nepriklausomą atliktų investicijų įvertinimą?
5. Vertinant tai, kad komplekso statybos praktiškai nepajudėjo, kyla pagrįstų abejonių dėl daugiau nei aštuonių milijonų investicijos, todėl prašome atsakyti, ar „BaltCap“ atsiskaitė su visais komplekso rangovais ir subrangovais?
6. Prašome paaiškinti ir pateikti skaičiavimus, kodėl Jūs sutinkate indeksuoti (branginti) statybos darbus kartu su finansavimo kaštais nuo 94,54 mln. eurų iki 122,51 mln. eurų (pasak Jūsų, 27 proc.)? Sutarties punktuose 1.7 ir 36.2.3 aiškiai numatyta indeksavimo procedūra. Šis punktas taikomas, kai Jūs pripažįstate, kad dėl Koncesijos užsakovai (VMS, ŠMSM) kaltės susidarė prielaidos keisti statybų kainą. Kokia ta kaltė? Pagal šį punktą galima indeksuoti tik statybos kainą taikant SSKĮ indeksą tik statybos darbams. Tai kodėl buvo indeksuota kartu su finansavimo kaštais, kas naudinga tik „BaltCap“ / UAB „Vilniaus daugiafunkcinis kompleksas“?
7. Ar toks prašymas buvo pateiktas Jums 2023 m. spalio 6 d. su pono Š. Stepukonio parašu?
8. Kodėl viešai klaidinate visuomenę ar slepiate faktą, kad Jūs jau atlikote vieną Koncesijos sutarties darbų ir finansavimo indeksaciją 2021 m., pasirašydami sutartį su „BaltCap“ ir padidindami sumą iki 94,5 mln. eurų? Ir tai buvo siejama su COVID-19 situacija. 2020 m. Koncesininko pateiktame galutiniame pasiūlyme projekto vertė buvo 88,7 mln. eurų (visi statybos darbai – 77,4 mln., finansavimo kaštai – 7,1 mln., projektavimas – 3,6 mln., tyrimai – 0,5 mln.). Tad viena statybos darbų indeksacija jau yra padaryta.
9. Mere V. Benkunskai, kodėl slepiate faktą, kad sutikdami su projekto finansuotojo „BaltCap“ pasiūlymu 2021 m. sutikote su ypač didelėmis finansavimo palūkanomis (apie 8 proc.), kas per 22 metus sudaro 51 mln. eurų? Tai taip pat buvo užslėpta visų galimų rizikų, taip pat ir statybų, jau antroji indeksacija. Būtent todėl „BaltCap“ nesikreipė dėl statybų indeksavimo tuo metu, kai pagal sutartį galėjo, laikotarpyje nuo sutarties pasirašymo (2021 m. spalis) iki sutarties įsigaliojimo (2022 m. liepa).
10. Kodėl sutinkate ne tik didinti statybos kainą, nukelti terminus, keisti koncesijos objektą, bet ir perimti projekto finansavimo įsipareigojimą iš „BaltCap“?
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidento G. Nausėdos ryžtas dėl Vyriausybės perkrovimo neturi prasidėti nuo kultūros ministro1
Pasitikėjimo kreditas, kurį gavo antrai kadencijai perrinktas Gitanas Nausėda – milžiniškas. Nežinau, ar toks pat milžiniškas ir tikėjimas, kad antrosios kadencijos prezidentas bus kitoks. Juk dauguma rinkėjų prisipažįsta, kad ba...
-
Kas šovė į putiną?1
SSRS laikais Fani Jefimovna Kaplan (1890–1918) buvo žymiausia kada nors gyvenusi piktadarė, o kiekvienas spaliukas, pionierius ir komjaunuolis tuomet tikėjo, kad ši su eserais (socialistais revoliucionieriais) sieta žydaitė šovė į vi...
-
Pavydas yra baisus jausmas3
Labai liūdna, kad jauni mūsų žmonės taip nevertina nei savo, nei kitų gyvenimo. ...
-
Prezidento rinkimai pasibaigė, bet kaip įveikti pagiežą?2
Prezidento rinkimų rezultatai nenustebino. Apie juos ne signalizavo, bet tiesiog rėkte rėkė visa plejada daugiau ar mažiau žinomų politologų ir polittechnologų. ...
-
Valstybės sienos reikalu
Valstybės savo sienas su kaimynais dažniausiai ženklina akmenimis, stulpais, plūdurais, koncertinomis – nelygu, kur ta siena yra ir su kuo ribojasi. ...
-
Užkrečiantis eurotingumas1
Pastarieji metai Lietuvos piliečiams nepašykštėjo rinkimų. Prasidėję gegužės 12 d. prezidento rinkimų pirmuoju turu baigsis tik vėlų rudenį Seimo mandatų dalybomis. Tarp nacionalinių valdžios dalybų įsispraus dar vienos – ri...
-
Kai vėjai gairina viršugalvį
Lietuvos Valstybės Prezidentas Alfonsas Norvaišas apsireiškė ir vėl. Kol anie du kandidatai sukosi ortopedinės rinkimų kampanijos karuselėse, šis tiesiogiai ėmėsi valstybinės iniciatyvos – pristatė naują Lietuvos valstyb...
-
Die Krim gehört uns!33
Sovnarkomo (Liaudies Komisarų Sovieto) atstovai išvedė Rusiją iš Didžiojo karo (1914–1918), tačiau dėl steigiamojo susirinkimo numarinimo širstantys eserai (socialistai revoliucionieriai) nesiruošė pripažinti pralaim...
-
Patogi meilė6
Mūsų meilė gamtai auga sulig termometro padalomis: kuo šilčiau lauke, tuo labiau ją mylime, tiksliau – vartojame. Vasarą dėl jos išvis pametame galvą – apgulame vandenų pakrantes ir poilsiavietes, leidžiamės pažintiniais a...
-
Pastatų įtaka klimato kaitai4
Statybų sektorius vaidina svarbų vaidmenį darydamas įtaką klimato kaitai, nes jis sudaro didelę pasaulinės energijos naudojimo ir išmetamo anglies dioksido (CO2) dalį. Apytiksliai net 39 proc. pasaulinio išmetamo CO2 kiekio tenka statyb...