- Arūnas Dambrauskas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jonas buvo neramus, vaikščiojo palei sieną, rankoje laikė kačergą. Beveik naują ir iš gero metalo. Tačiau atsirado problema ir Jonui teko svarstyti: kuo geriau gintis – kačerga ar automatu. Žinoma, kad pastaruoju. Bet vėl problema: iš kur paimti euriukų. Ir šoviniai praverstų. O varge, kiek išlaidų vargšeliui Jonui.
Paskaičiuota, kad pirkdamas gerą automatą, vargšelis Jonas nuo šeimos biudžeto turėtų atsegti 4 proc. euriukų. Nežlugdanti suma, bet tik ne vargšeliui Jonui. Jam teks tartis su visais savo šeimos sluoksniais – sūnumi, sutuoktine, uošve ir net kaimynu Fedia, nes uošvė su juo paflirtuoja, ir anas jai yra kone pagrindinis patarėjas. Dabar primeskime. Sūnui reikia naujesnio telefono. Žmona būtinai užsimanė atostogų į Turkiją. Ir uošvienė kartu norėtų, mat tarp senjorų plinta nauja vakarietiška mada – gyventi oriai.
Vargšelis Jonas galvoja, kad tos vakarietiškos mados vien tik problemas kelia. Jo nuomone, oraus gyvenimo madų galima vaikytis gyvenant kur nors Šveicarijoje, o Lietuvoje orus gyvenimas gaminamas mažais kiekiais, yra tik pasipuikavimo būdas ir dalijamas kaip deficitinė prekė sovietmečiu. Net Fedia iš uošvienės juokiasi, sakydamas, kad lietuviai negalės įpirkti oraus gyvenimo. O jei dar nuo šeimos 4 proc. atsegsi, tai net degtinei gali pritrūkti. Todėl geriau turėti kačergą ir degtinės dėžę negu automatą ir kiauras kelnes. Taip sako Fedia ir uošvienė tiki. Tačiau į Turkiją vis tiek nori. Tai važiuok pas Fedios gimines į Kislovodska. Ne – į Turkiją, ir viskas.
Jonas geras žmogus. Jis norėtų sukurti gerą gyvenimą sūnui ir žmonai. Tačiau kaip tada atsegti 4 proc.? Jonas ne kartą girdėjo, kad gyvenimas Lietuvoje dabar geras kaip niekad. Bet uošvė sako, kad tai ne prieš gera. Tai ženklas, kad tuoj viskas pablogės, nes Lietuvoje gyventi ilgai ir laimingai nerealu. Galima tik trumpai ir laimingai arba ilgai ir nelaimingai. Ir liko Jonas prie kačergos. „Mažu kaip nors apsiginsim“, – vylėsi jis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lauko išvietės paveldas3
Kerenskių giminės atstovas Aleksandras Fiodorovičius (1881–1970) jau buvo dingęs, tačiau Laikinosios vyriausybės nariai to dar nežinojo ir 1917 m. spalio 25 d. (pagal Julijaus kalendorių) popietę susirinko į paskutinį savo posėdį. ...
-
Auksinis aštuonetas2
Yra toks smagus filmas „Oušeno aštuntukas“ apie pramuštgalvių šutvę ir jų tobulą vagystę. Bet kalba šįkart ne apie holivudišką versiją. Lietuviškas variantas kur kas įdomesnis – čia a...
-
Kodėl mes ne Amerika?6
Kodėl mūsų rinkimų kampanijos atrodo kaip melancholijos persmelktas moliūgas juodame lauke. Lauke, kur mėnulis šviečia visur, išskyrus jį. ...
-
E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai6
Buvęs (ir galimai būsimas) JAV prezidentas Donaldas Trumpas į aljansus žiūri per sandorių prizmę. Jo kalbose nėra miglotos retorikos apie vadinamosios D dienos išsilaipinimą, Berlyno sieną ar džiaugsmingą Europos susivienijimą 1989–19...
-
Poetų ar miestų karas?3
Kiekviena XX a. kauniečių karta užaugo su sava Vilniaus idėja. Dabar nė vienas jų vasaros neįsivaizduoja be pajūrio, tarpukariu ateities neįsivaizdavo be Vilniaus. Jų nenoru „nurimti be Vilniaus“ sumaniai pasinaudojo ir Kremlius, š...
-
Kiekviena diena – lyg asilų šventė21
Vos tik dienraštyje pasirodė straipsnis apie trijų Baltijos šalių sėkmę, patirtą per 20 metų Europos Sąjungoje, iškart sučiurleno komentatorių pagiežos upeliai. ...
-
V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas104
Jeigu iki šiol dirbčiau versle, pastarasis laikotarpis būtų skirtas vien atsakinėjimui į klausimus „kas, kaip, kada ir už kiek“. Tema jau išsemta, bet klausimai pilasi toliau. Kai kas negali susitaikyti su mintimi, kad „Vi...
-
Palangoje galėjome stebėti vieningos kultūros Europą2
Savaitgalį teko praleisti Palangoje. Mero Šarūno Vaitkaus kvietimu teko dalyvauti Palangoje įvykusiame Europos brasbandų (varinių pučiamųjų orkestrų) čempionate. ...
-
Nusilenkti Mamai1
Draugė net šastelėjo nuo mobiliojo telefono. „Nenoriu matyti to išsigimimo!“ – nė nedirstelėjo į nuotrauką, kurioje ant baltai užklotos pakylos gėlių jūroje guli ... šuo. Pašarvotas. Savo skausmu socialin...
-
Skaniai gyvename13
Valgai vynuogę ir stebiesi: Pietų kraštų vaisius vidury žiemos. Kaduise, prieš 30 metų, ir rudenį negaudavai. O dabartės – bet kuriuo metu, bet kokiais kiekiais. Bet kažkas kikena: gal jis nežino, kaip tikros vynuogės atrodo: gels...