Augant įtampai prie Gajanos ir Venesuelos sienos, vis garsiau raginama elgtis ramiai

  • Teksto dydis:

Augant įtampai tarp Venesuelos ir kaimyninės Gajanos dėl ginčijamo naftos išteklių turtingo regiono, pasaulyje vis garsiau raginama elgtis ramiai.

Venesuela ketvirtadienį pareiškė, kad bendros JAV ir Gajanos karinės pratybos yra provokacija, ir pažadėjo siekti „atgauti“ Esekibo regioną, kurį abi kaimynės vadina savu.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba penktadienį šaukia skubų posėdį dėl sparčiai kaistančio ginčo, kuris, Gajanos teigimu, kelia grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui.

Jungtinės Valstijos per savo Nacionalinio saugumo tarybos atstovą spaudai Johną Kirby (Džoną Kerbį) paragino šalis surasti diplomatinį šio teritorinio ginčo sprendimą. „Nenorime pamatyti, kaip prieinama iki kovos“, – sakė jis.

Tačiau Vašingtonas išprovokavo piktą Karakaso reakciją per ambasadą Džordžtaune paskelbęs, kad „bendradarbiaudama su Gajanos gynybos pajėgomis, gruodžio 7 dieną JAV Pietų vadavietė (SOUTHCOM) vykdys skrydžių operacijas Gajanoje“. JAV ambasados pareiškime pažymėta, kad šie skrydžiai yra įsipareigojimo stiprinti abiejų šalių partnerystę saugumo srityje dalis.

„Ši nelemta Jungtinių Valstijų provokacija [JAV energetikos milžinės] „ExxonMobil“ [...] naudai Gajanoje yra dar vienas žingsnis bloga kryptimi“, – socialiniame tinkle „X“ pareiškė Venesuelos gynybos ministras Vladimiras Padrino Lopezas (Vladimiras Padrinas Lopesas).

Jis pridūrė: „Mūsų neatitrauks nuo būsimų veiksmų dėl Esekibo atgavimo.“

Gajana Esekibą administruoja daugiau nei šimtmetį. Šis regionas sudaro daugiau kaip du trečdalius Gajanos teritorijos ir jame gyvena 125 tūkst. iš 800 tūkst. jos piliečių. Tačiau Venesuela į jį pretenduoja jau kelis dešimtmečius.

Ginčas paaštrėjo po to, kai 2015 metais „ExxonMobil“ Esekibe aptiko naftos.

Hagoje įsikūrusiame Tarptautiniame Teisingumo Teisme (TTT), kurio jurisdikcijos Venesuela nepripažįsta, vyksta teisminiai ginčai dėl sienos nustatymo.

„Didėjantis susirūpinimas“

Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva (Luisas Inasiju Lula da Silva) ketvirtadienį išreiškė didėjantį susirūpinimą dėl gilėjančio kaimyninės Gajanos ir Venesuelos pasienio ginčo ir perspėjo dėl karo Pietų Amerikoje.

„Jei ko ir nenorime čia, Pietų Amerikoje, tai karo“, – sakė jis Rio de Žaneire vykusiame MERCOSUR aukščiausiojo lygio susitikime.

Šis regioninis blokas, kurį sudaro Argentina, Brazilija, Paragvajus ir Urugvajus, vėliau paskelbė pareiškimą su raginimu Džordžtaunui ir Karakasui siekti taikaus sprendimo ir įspėjimu nesiimti vienašališkų veiksmų. Pareiškimą taip pat pasirašė Čilė, Kolumbija, Ekvadoras ir Peru.

Brazilijos kariuomenė trečiadienį paskelbė stiprinanti savo savo pajėgas dviejuose miestuose šiauriniame pasienio regione.

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) ketvirtadienį taip pat įspėjo Venesuelą nesiimti vienašališkų veiksmų. Anglakalbė Gajana yra buvusi JK ir Nyderlandų kolonija.

D. Cameronas kalbėjo Vašingtone, po susitikimo su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu (Entoniu Blinkenu). Šis trečiadienį telefonu kalbėdamasis su Gajanos prezidentu Irfaanu Ali (Irfanu Ali) patvirtino tvirtą JAV paramą Gajanos suverenitetui.

Ketvirtadienį paklaustas, kaip toli Vašingtonas eitų kalbant apie paramą Gajanai, J. Kirby atsakė nenorintis spėlioti apie tokius dalykus.

Jei ko ir nenorime čia, Pietų Amerikoje, tai karo.

Nuogąstavimus dėl galimo konflikto kursto tai, kad Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro (Nikolas Maduras) didina spaudimą po sekmadienį Venesueloje surengto prieštaringai vertinamo neįpareigojamo referendumo dėl Esekibo likimo.

N. Maduro perrinkimą 2018 metais kaip suklastotą atmetė JAV ir dešimtys kitų valstybių. Manoma, kad per rinkimus kitais metais jis sieks trečios iš eilės kadencijos.

Gajana tvirtina, kad Esekibo sieną 1899 metais nustatė arbitražo komisija.

Tačiau Venesuela teigia, kad regiono rytuose tekanti Esekibo upė sudaro natūralią sieną ir istoriškai, nuo 1777-ųjų, buvo pripažįstama kaip tokia.

Seną ginčą pakurstė naftos telkinių atradimas ir Gajanai rugpjūtį pradėjus pardavinėti leidimus naftos gavybai Esekibe, Karakasas surengė minėtą referendumą.

„Tiesioginė grėsmė“

Be kitų dalykų, per sekmadienio referendumą rinkėjų buvo klausiama, ar Venesuelos pilietybė turėtų būti suteikta naujosios „Gajanos Esekibos valstijos“ anglakalbiams gyventojams, šiuo metu turintiems Gajanos pilietybę.

Pareigūnai Karakase sakė, jog 95 proc. rinkėjų pritarė siūlomoms priemonėms.

Dvi dienos po balsavimo N. Maduro pasiūlė įstatymo projektą dėl Venesuelos Esekibo provincijos sukūrimo ir nurodė valstybinei naftos kompanijai išdavinėti naftos gavybos šiame regione licencijas.

I. Ali pareiškė protestą dėl jo šaliai iškilusios tiesioginės grėsmės.

Gajanos ginkluotosioms pajėgoms paskelbta parengtis, jos palaiko ryšį su partneriais, įskaitant Jungtines Valstijas, vėlai ketvirtadienį per retą kreipimąsi į tautą pareiškė I. Ali.

Ketvirtadienį Gajana paskelbė, kad diena anksčiau kalnuotame pasienio rajone dingęs kariuomenės sraigtasparnis surastas sudužęs. Penki iš septynių jame buvusių karių žuvo, socialiniame tinkle „Instagram“ parašė I. Ali.

Trečiadienį kariuomenė sakė, jog nėra informacijos, rodančios, kad su tuo susijusi Venesuela. Kariuomenė paskelbė pradėjusi tyrimą dėl šio incidento, įvykusio prastu oru.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimui

Anonimui portretas
Deb ilai turi būti durnyne

Anonimas

Anonimas portretas
Fasistinis Amerikos rezimas turi buti sunaikintas.
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių