- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lenkijos ir Baltijos šalių bendradarbiavimas klostosi labai gerai, Lenkija prisideda prie Baltijos šalių saugumo užtikrinimo ir nori tapti saugumo teikėja regione, nes tai atitinka pačios Lenkijos interesus, interviu naujienų agentūrai LETA Rygos konferencijos kuluaruose sakė Michalas Baranowskis (Michalas Baranovskis), Varšuvoje įsikūrusio „GMF East“ – analitinio centro „German Marshall Fund“ padalinio – vykdomasis direktorius.
„Puikiai žinome, kad Lenkijos saugumas prasideda ne nuo jos sienų, o nuo Estijos, Latvijos ir Lietuvos sienų. Todėl labai džiaugiamės, kad prie Aljanso [NATO] prisijungė Suomija, taip pat Švedija, tikiuosi, netrukus [prisijungs], nes kariniu požiūriu tai suteikia mums didžiulį pranašumą tiek atgrasymo, tiek Baltijos šalių gynybos srityje“, – teigė jis.
Baltijos šalių ir Lenkijos santykius jis įvertino kaip labai gerus, bent jau Varšuvos požiūriu. Ekspertas pabrėžė, kad Baltijos šalys paprastai susilaiko nuo viešos kritikos Lenkijos vyriausybei, net ir tada, kai įžvelgia problemų, susijusių su teisinės valstybės principais, taip pat Lenkijos konfliktu su Briuseliu ir Vokietija.
Puikiai žinome, kad Lenkijos saugumas prasideda ne nuo jos sienų, o nuo Estijos, Latvijos ir Lietuvos sienų.
„Lietuva yra ypač geras pavyzdys, nes ji palaiko svarbius saugumo santykius su Vokietija, tačiau būtent Lenkija yra arti jų ir kitų Baltijos valstybių“, – kalbėjo M. Baranowskis.
M. Baranowskio nuomone, Lenkijoje rinkimus laimėjusių opozicinių jėgų suformuota nauja vyriausybė, kuri nebūtų nusiteikusi prieš Vokietiją ir Europos Sąjungą, būtų aktyvus ir konstruktyvus balsas bloke ir siektų atkurti santykius su Berlynu, neutralizuotų dalį įtampos, kurią Baltijos šalys jautė Varšuvos atžvilgiu.
Apskritai Baltijos šalys ir Lenkija į viską žiūri panašiai, o vienintelis skirtumas, pasak eksperto, yra tas, kad Baltijos šalys yra euro zonoje, o Lenkija – ne.
Paklaustas, ar ES pakankamai naudojasi galimybėmis atlikti svarbesnį vaidmenį pasauliniuose reikaluose, ypač paramos Ukrainai politikoje, M. Baranowskis pažymėjo, kad Europa jau dabar teikia Ukrainai didesnę fiskalinę ir ekonominę paramą nei JAV.
„Transatlantinė vienybė yra labai svarbi ir mums labai reikia JAV tiek karinės pagalbos Ukrainai, tiek būsimo [jos] atstatymo srityje, tačiau turime žinoti, kad Europa daro daugiau ekonominės pagalbos plotmėje. Europa taip pat daro daugiau karinės pagalbos srityje, ir ji vejasi JAV“, – kalbėjo ekspertas.
Jis pabrėžė, kad Europa taip pat turi padaryti bent jau tiek pat, o galbūt ir daugiau nei JAV.
„Nes amerikiečiai supranta, kad Ukraina yra mūsų, o ne jų vartai. Taip, tai gali būti transatlantinis projektas, bet jis negali būti toks, kai Europa daro nepakankamai“, – aiškino M. Baranowskis.
Anot jo, jei į valdžią JAV ateis respublikonų administracija, galbūt vadovaujama buvusio prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo), Vašingtonas iš Briuselio tikrai tikėsis daug daugiau. Be to, teigė M. Baranowskis, gali būti, kad tada JAV norės daugiau dėmesio skirti Artimiesiems Rytams, ypač jei karas ten tęsis, bei Indijos ir Ramiojo vandenynų regionui ten konkuruojant su Kinija.
„Tokiu atveju ES valstybės narės pačios turės užpildyti spragas“, – sakė jis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: Rusija ketina išbraukti Talibaną iš teroristinių organizacijų sąrašo
Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ pirmadienį pranešė, kad šalis svarsto iš uždraustų teroristinių organizacijų sąrašo išbraukti Talibaną, praėjus trejiems metams po to, kai radikalieji...
-
Latvijoje įsakymai išvykti iš šalies išduoti jau 34 Rusijos piliečiams
Latvijos Pilietybės ir migracijos reikalų valdyba (PMLP) iki šiol išdavė 34 įsakymus išvykti Rusijos piliečiams, kurie nesilaikė Imigracijos įstatymo pakeitimų reikalavimų ir nepateikė jokių dokumentų prašymui išd...
-
ES ragina Izraelį paaiškinti savo puolimą Gazos Ruože
Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitarė sušaukti susitikimą su Izraeliu, kad jis paaiškintų savo veiksmus per puolimą Rafache, pranešė aukščiausias bloko diplomatas. ...
-
O. Syrskis: netrukus į Ukrainą atvyks pirmieji prancūzų kariniai instruktoriai
Ukrainos kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis pirmadienį pareiškė, kad netrukus į nuo Rusijos invazijos besiginančią šalį atvyks pirmieji prancūzų kariniai instruktoriai. ...
-
Per tris pastarąsias paras – 630 bandymų nelegaliai kirsti Lenkijos ir Baltarusijos sieną2
Per tris pastarąsias paras iš Baltarusijos į Lenkiją mėgino nelegaliai patekti daugiau kaip 630 migrantų. ...
-
Seulas: Šiaurės Korėja paleido „nenustatytą sviedinį“
Šiaurės Korėja paleido „nenustatytą sviedinį“, pirmadienį pranešė Pietų Korėjos kariuomenė. ...
-
V. Zelenskis atmeta galimybę Maskvai dalyvauti taikos konferencijoje Šveicarijoje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį atmetė galimybę Rusijai dalyvauti Šveicarijoje vyksiančiame viršūnių susitikime dėl taikos. ...
-
Po pasikėsinimo į Slovakijos premjero R. Fico gyvybę – naujausios žinios apie jo būklę
Slovakijos premjero Roberto Fico būklė po pasikėsinimo į jo gyvybę gerėja. ...
-
R. Sikorskis: Lenkija ribos Rusijos diplomatų judėjimą šalies teritorijoje
Lenkija apribos Rusijos diplomatų judėjimą šalyje, pirmadienį pareiškė užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis). ...
-
E. Macronas teigia esąs „pasipiktinęs“ Izraelio smūgiais Rafachui3
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį išreiškė pasipiktinimą Izraelio smūgiais perkeltų palestiniečių palapinių miesteliui Rafache, per kuriuos, pasak Gazos Ruožo pareigūnų, žuvo mažiausiai 45 žmonės, ir pareikala...