Atskleidė vitamino D ir žarnyno mikrobiotos svarbą alerginėms ligoms išsivystyti

Svarbus įvairioms funkcijoms

„Vitaminas D ilgą laiką buvo žinomas tik kaip riebaluose tirpus vitaminas, kurio pagrindinė funkcija – kalcio ir fosforo apykaitos reguliavimas. Pastaruoju metu daugėja įrodymų, kad šis vitaminas yra svarbus imuninės sistemos, širdies ir kraujagyslių sistemos, odos ir raumenų funkcijoms, ląstelėms augti ir daugeliui kitų biologinių procesų“, – teigia Kauno klinikų Imunologijos ir alergologijos klinikos gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Laura Tamašauskienė.

Į žmogaus organizmą vitaminas D patenka per odą veikiant saulei arba per žarnyną su maistu. „Vitamino D yra riebiose žuvyse, kepenyse, mėsoje (ypač subproduktuose) ir kiaušinių tryniuose. Vis dėlto tam, kad būtų užtikrintas pakankamas vitamino D kiekis, reikia suvalgyti nemažai šių produktų“, – sako gydytoja.

Ji aiškina, kad vitamino D aktyvi forma veikia per vitamino D receptorius, kurių randama įvairių audinių ląstelėse, taip pat ir ant imuninės sistemos ląstelių. Vitamino D receptorių genetiniai variantai gali turėti įtakos vitamino D kiekiui ir lemti alerginių ligų išsivystymo riziką.

„Vitamino D trūkumas dažnai stebimas žmonėms, gyvenantiems šiaurinio klimato sąlygomis. Tačiau net ir buvimas saulėje neužtikrina pakankamos vitamino D sintezės. Ją lemia saulės intensyvumas, atviros odos plotas, buvimo saulėje laikas, saulės zenito kampas, odos storis ir spalva, – aiškina L. Tamašauskienė. – Tačiau pastebima, kad, net ir gyvendami šilto klimato šalyse, žmonės vengia ilgai būti saulėje dėl odos onkologinių ligų rizikos. Dėl šių priežasčių dažnai natūraliai negaunama reikiamo vitamino D kiekio. Pastebėta, kad tai gali lemti alerginių ligų, tokių kaip atopinis dermatitas ir astma, išsivystymą ar jų eigos pablogėjimą.“

Stimuliuoja imuninį atsaką

Taip pat manoma, kad vitamino D kiekis ir vitamino D receptorių genų polimorfizmas (DNR sekos pokyčiai populiacijoje) gali būti susijęs su mikrofloros ypatumais. „Žarnyne gausu mikroorganizmų ir limfoidinio audinio, kuris svarbus imuninės sistemos komponentams. Manoma, kad mikroorganizmai stimuliuoja imuninį atsaką. Tačiau mikrofloros pusiausvyros sutrikimas lemia kai kurių imuninės sistemos grandžių veiklos pokytį, dėl kurio didėja uždegimą skatinančių citokinų gamyba ir išsivysto alerginės ligos. Mikrofloros sudėtį lemia įvairūs veiksniai – mityba, gyvenimo būdas ir kt.“, – teigia gydytoja.

Dažnai natūraliai negaunama reikiamo vitamino D kiekio. Pastebėta, kad tai gali lemti alerginių ligų, tokių kaip atopinis dermatitas ir astma, išsivystymą ar jų eigos pablogėjimą.

Siekiant nustatyti vitamino D kiekį, vitamino D receptorių genų polimorfizmus ir mikrofloros sudėtį pacientams, sergantiems atopiniu dermatitu ir astma, ir palyginti šiuos duomenis tarp skirtingų šalių, esančių skirtingose geografinėse zonose, kurioms būdingi ir skirtingi mitybos įpročiai, Kauno klinikų ir LSMU mokslininkai Imunologijos ir alergologijos klinikoje, bendradarbiaudami su Genetikos ir molekulinės medicinos klinika, vykdė tarptautinį projektą su mokslininkais iš Latvijos ir Taivano „Vitamino D ir jo receptorių genų polimorfizmų palyginamasis tyrimas tarp Lietuvos, Latvijos ir Taivano vaikų ir suaugusiųjų, sergančių atopiniu dermatitu ir astma“. Lietuvos mokslininkų grupei vadovavo Kauno klinikų Imunologijos ir alergologijos klinikos vadovė prof. dr. Brigita Gradauskienė.

„Gauti reikšmingi rezultatai publikuoti aukšto lygio moksliniuose žurnaluose „International Journal of Molecular Science“ (2024, Q1), „Biomolecules“ (2024, Q1) ir kt. Tikrai tuo didžiuojamės“, – pasakoja L. Tamašauskienė.

Nustatė reikšmingą ryšį

Mokslininkai išsiaiškino, kad vitamino D koncentracija yra mažesnė pacientų, sergančių alerginėmis ligomis, palyginti su sveikais asmenimis, visose šalyse, ir nustatytas ryšys tarp vitamino D koncentracijos ir astmos rizikos. „Tyrimo duomenys pagrindžia rekomendacijas tirti vitamino D kiekį kraujyje, ypač asmenims, turintiems alerginių ligų rizikos veiksnių, ir prireikus skirti vitamino D papildų“, – teigia alergologė ir klinikinė imunologė.

Tam tikri vitamino D receptorių genų polimorfizmai lemia didesnę astmos ir atopinio dermatito išsivystymo riziką ir yra susiję su vitamino D kiekiu. „Tikimasi, kad ateityje vitamino D genų receptorių polimorfizmo tyrimai galės būti įdiegti kasdienėje praktikoje, taip leidžiant prognozuoti atopinio dermatito ir astmos išsivystymo riziką“, – sako L. Tamašauskienė.

Vertinant sveikų asmenų ir sergančių atopiniu dermatitu ir astma žarnyno mikrobiotos sudėtį nustatyti reikšmingi skirtumai, rodantys galimą žarnyno bakterijų vaidmenį šioms ligoms išsivystant. „Reikalingi tolesni tyrimai, kurie atsakytų į klausimą, kokios bakterijų rūšys dalyvauja aktyvinant ir slopinant alergeno nulemtą uždegimą ir kaip reikėtų koreguoti mikrobiotą, kad būtų galima sumažinti astmos ir atopinio dermatito išsivystymo riziką ir / ar ligos sunkumą“, – aiškina gydytoja.