- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dirbtinis intelektas vis dažniau pritaikomas medicinos srityje. Specialistai sako, kad naujovės bus ypač naudingos psichologams ir jų pacientams. Tačiau gyventojai naujomis technologijomis dar nepasitiki.
Ryškios spalvos, vis išmanesni prietaisai ir lengviau įkandamos programavimo užduotys. Dirbtinis intelektas pamažu skverbiasi visur. Ne išimtis ir psichologinės konsultacijos.
„Mes dar su juo labai pažindinamės, bet jis jau gali ir yra naudingas. Žinau kolegų, kurie naudoja balso atpažinimo technikas, technologijas, dirbtinis intelektas padeda jiems įvertinti, pavyzdžiui, kiek pacientas šiuo metu patiria nerimo arba streso“, – kalbėjo psichologė Ugnė Juodytė.
„Kitas dalykas, tai gali būti tie tokie „mini ChatBot“, kur galima kalbėtis. Net jeigu pasižiūrėjus į patį pirmą „ChatGPT“, galima jo paklausti, aš skundžiuosi tuo ir tuo, ką man daryti“, – teigė psichoterapeutas Dainius Jakučionis.
Vis garsiau kalbama, kad dirbtinis intelektas gali pakeisti ir pačius psichologus. Per studijas patiriamas stresas pas juos nuveda ir ne vieną studentą. Vilnietė Dovilė svarstė, kas būtų, jei vietoje žmogaus konsultaciją vestų dirbtinis intelektas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Kalbant apie psichologą, tai yra privatu ir yra konfidencialumas. Manau, ta informacija yra išsaugoma daugeliu atveju, o su dirbtiniu intelektu yra rizikos, nes tikrai gali nutekėti informacija, negali žinoti“, – šnekėjo Dovilė.
Dovilė dalijosi draugų patirtimi. Sakė, kad psichologą keisti teko ne kartą. Tačiau konsultacijų su dirbtiniu intelektu nenorėtų nei ji pati, nei jos draugai.
„Tu gali paklausti, kaip tavo diena, kaip kažkas. Tau nepasakys rimtų dalykų ir nematys kaip tu jautiesi. Čia, manau, yra labai svarbu palaikyti tą žmogišką ryšį, kas su dirbtiniu intelektu nelabai išeitų. Labiau būtų tokie paviršutiniai dalykai“, – sakė Dovilė.
Tačiau specialistai tikina, kad bent kol kas dirbtinis intelektas žmogaus nepakeis. Mat, kai kuriuos pacientų simptomus atpažinti ne taip lengva, o neretai vien žodžių nepakanka.
„Psichologai savo darbe labai remiasi ir kūno kalba. Kartais žmogus sako vienus dalykus žodžiais, o jo visas kūnas, visa kūno kalba sako, kad yra kitaip“, – nurodė VU Docentas, psichologas Jonas Eimontas.
„Yra daug signalų. Nėra taip, kad tekstas priimamas tiesiog taip, kaip parašytas. Galbūt jis parašytas vienaip, bet jo reikšmė yra kitokia. Žmogus kitokią reikšmę buvo uždėjęs ir tada tas kalbos modelis bando spėlioti“, – tikino psichoterapeutas.
Baiminamasi ir dėl emocijų trūkumo. Mat nenumatytiems atvejams, dirbtiniam intelektui pritrūktų plano B.
Kalbant apie psichologą, tai yra privatu ir yra konfidencialumas. Manau, ta informacija yra išsaugoma daugeliu atveju, o su dirbtiniu intelektu yra rizikos, nes tikrai gali nutekėti informacija, negali žinoti.
„Dirbtinis intelektas neturi tokio moralinio kompaso. Jam galima nustatyti tokias taisykles, kurių jis turi laikytis, bet moralinio kompaso jis neturi“, – šnekėjo J. Eimontas.
„Kažkokio individualizuoto emocijos atpažinimo nelabai galime tikėtis. Nebent turėsime labai daug pavyzdžių. Jeigu tikrai tuos pacientus galėtume rikiuoti į stereotipines grupes, tai turbūt teoriškai galima padaryt ir tokį algoritmą“, – aiškino „Vilnius Tech“ profesorius Artūras Serackis.
Klausimų kelia ir paciento pateikti duomenys. Kas užtikrins jų saugumą, o duomenims nutekėjus, prisiims atsakomybę?
„Dirbtinis intelektas nelabai prisiima atsakomybę už tai, ką jis rašo. Tuomet, kas gali paneigti, kad turėdami blogų ketinimų, galime apmokyti dirbtinį intelektą su kita medžiaga“, – pabrėžė A. Serackis.
„Visada įmonės pačios stengiasi užtikrinti kokybę. Turbūt vienas svarbesnių dalykų, reiktų nepamiršti, kad ta atsakomybė neišnyksta tiesiog atsiradus naujai technologijai“, – aiškino Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos valdybos narys Ruslanas Abdrachimovas.
Visgi, ekspertai sako, kad nors rizikų ir yra, dirbtinis intelektas padėti gali.
„Dabar rizika yra klaidos, tiesiog, paprastos klaidos, bet, manau, kad čia labai geras tandemas. Jeigu dirbtinis intelektas ir žmogus susijungia, manau, kad pacientas iš to gali labai daug laimėti“, – sakė U. Juodytė.
„Tikrai galėtų pakeisti, kad ir atsakinėti į skambučius psichologui nereikėtų, paskirstyti psichologų darbo krūvį. Tokių sistemų jau dabar būtų galima turėti“, – nurodė Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos valdybos narys.
2024 metais daugiausiai inovacijų tikimasi vaizdo ir video kūrimo srityje. Prieš savaitę pasirodė naujas dirbtinio intelekto modelis. Vaizdo įrašus jis kuria pagal žmogaus pateiktą scenarijų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai vadovaus M. Juodakys4
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos (VTPT) direktoriaus pareigas nuo birželio 6 d. pradės eiti Mantas Juodakys. Jis pakeis laikinai VTPT direktoriaus funkcijas vykdžiusį direktoriaus pavaduotoją personalui ir administracinei veiklai Vitalijų &Scar...
-
SAM plės psichologinių paslaugų tinklą: siūlys daugiau įvairių specialistų paslaugų
Greitu metu Lietuvos savivaldybėse atsiras daugiau psichologinės ir emocinės pagalbos priemonių, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Pasak sveikatos apsaugos ministro patarėjo Edgaro Diržiaus, pokyčiai vykdomi kompleksiškai, plečiant p...
-
A. Dulkys Pasaulio sveikatos asamblėjoje paragino į PSO veiklą įtraukti Taivaną10
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys dalyvaudamas Ženevoje vykstančioje 77‑ojoje Pasaulio sveikatos asamblėjoje paragino Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO) stebėtojo teisėmis pakviesti dalyvauti Taivaną, taip praturtinant gerąją pandemij...
-
Kraujo donorystei pasiryžta vis daugiau klaipėdiečių1
Šiemet kraujo poreikis ženkliai išaugęs visose šalies gydymo įstaigose, o ir uostamiestyje aukojančiųjų skaičius didėja. Nuo metų pradžios kraujo paaukojo jau per 2,5 tūkst. gyventojų. Aktyviausi donorai išlieka brandūs...
-
Medikų ir pacientų atstovai kreipėsi į Seimo narius – prašo nepalaikyti naujų įstatymo pataisų1
Šalyje veikiančių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos, medikai, vaistinių bei pacientų atstovai kreipėsi į Seimo narius su prašymu nepalaikyti nesuderintų Sveikatos draudimo įstatymo pataisų. Be to, rašte politikams asoci...
-
Jei ateitų diena X: pusė didžiųjų miestų ligoninių atsargų turėtų vos mėnesiui7
Susidūrus su karo grėsme, pusė didžiųjų miestų ligoninių atsargų turėtų vos vienam mėnesiui, nors siekiama, kad jų pakaktų trims. Pasak Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC), geriausia situacija didmiesčiuose. Ko trūksta labiausiai ir i&sc...
-
Magnis būtinas ir širdžiai, ir smegenims. Kur jo gausiausia?
Kankina stresas, įtampa, silpnumas? Gali būti, kad jums trūksta magnio. Specialistų teigimu, šis mikroelementas dalyvauja daugelyje gyvybiškai svarbių organizmo procesų – svarbūs širdies, kraujagyslių ir nervų sistemos veikl...
-
Akcijos metu – didesnės galimybės nemokamai pasitikrinti apgamus
Daugėjant odos vėžio atvejų, medikai siekia kuo plačiau paskleisti informaciją apie šią ligą ir jos prevenciją. Tam rengiama Euromelanomos akcija. Šiemet ji vyks gegužės 31 d. Trijuose miestuose tą dieną bus galima nemokamai pasitikr...
-
Kepenų suriebėjimo padariniai – 2 mln. mirčių kasmet
Kepenys – savaime atsinaujinantis organas, tačiau jų ligos kasmet nusineša apie 2 mln. gyvybių pasaulyje. Alkoholis, riebus maistas, neracionalus vaistų vartojimas, įvairūs sveikatos sutrikimai neretai priverčia sveikas kepenis dirbti sunki...
-
Traumą patyrusiam „Žalgirio“ gynėjui K. Evansui atlikta kelio operacija8
Kauno „Žalgirio“ gynėjas Keenanas Evansas ilgą laiką turės praleisti be krepšinio. Žalgiriečiui pirmadienį „Gijos Klinikose“ buvo atlikta kelio operacija. ...