- Valdas Pryšmantas, Goda Vileikytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Statistikams skelbiant, kad metinė infliacija sausį siekė 0,7 proc. ir buvo mažiausia nuo 2021 metų vasario, ekonomistai teigia, jog šiemet galima tikėtis ir metinės defliacijos, tačiau kol kas kainos vis dar išlieka aukštesnės nei tikėjosi vartotojai. Kai kurie analitikai nulinę infliaciją prognozuoja jau pavasarį, kiti mano, kad kainos artimiausią pusmetį gali smarkiai nesikeisti.
Šiaulių banko grupės ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė BNS sakė, kad metinė infliacija gali ir toliau mažėti dėl aukštos palyginamosios bazės bei vangios paklausos, todėl šiemet galima tikėtis ir metinės defliacijos.
„Metinė infliacija išties yra visiškai išsikvėpusi (...). Drąsiai galima teigti, kad lauksime ir metinės defliacijos šiemet, nes palyginamoji bazė yra labai aukšta, tuo tarpu pirmą pusmetį vartojimo paklausa išliks pakankamai vangi ir atitinkamai tai sukels spaudimą kainoms ir pasiūlai prisitaikyti“, – trečiadienį BNS sakė I. Genytė-Pikčienė.
Jos teigimu, kainas sausį labiausiai koregavo mokesčių ir įstatymų pakeitimai – didėję kuro akcizai ir panaikinta PVM lengvata maitinimo verslui, o jų didėjimą labiausiai kompensavo sezoninės nuolaidos.
„Kad bus mėnesinė infliacija, tai mes žinojome, nes buvo administracinių sprendimų, mokestinių poveikių, akcizų padidinimas, pridėtinės vertės mokesčio lengvatos panaikinimas maitinimo paslaugoms – visa tai įsijungė nuo sausio 1 dienos ir kilstelėjo kainas, tačiau sezoniškumas buvo pakankamai reikšmingas ir kompensavo kainų padidėjimą – įvairios sezoninės nuolaidos drabužiams, avalynei buvo pakankamai reikšmingos“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.
„Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, tai, kad metinė infliacija toliau mažėja, nėra netikėta tendencija.
(...) Matome, šių metų sausio mėnesį vidutinė prekių kaina yra 1,5 proc. mažesnė nei buvo prieš metus, tai yra gana didelė defliacija, retai stebima.
„Matome, kad metinė infliacija ir toliau sparčiai mažėja, nukrito iki 0,7 proc. Nėra netikėta tendencija, būtent ją labiausiai lemia pingančios prekės, nes, matome, šių metų sausio mėnesį vidutinė prekių kaina yra 1,5 proc. mažesnė nei buvo prieš metus, tai yra gana didelė defliacija, retai stebima“, – BNS sakė N. Mačiulis.
Anot jo, tai lemia įvairios išorės tendencijos, pirmiausia penktadaliu atpigusios žaliavos.
„Mes matome, daugelis pramoninių metalų, maistinės žaliavos – kviečiai, kukurūzai, miežiai, sojos pupelės – visos tos žaliavos yra maždaug 20 proc. pigesnės nei buvo prieš du metus, prieš tą didį infliacijos šuolį. Tai pradeda atsispindėti jau ir galutinėse vartojimo kainose, tai yra atpigus žaliavoms pradeda mažėti ir galutinės prekių kainos parduotuvėse“, – sakė analitikas.
Tuo metu Kauno technologijos universiteto ekonomistas Rytis Krušinskas mano, jog kainos vis dar yra aukštesnės nei tikėjosi vartotojai.
„Sausio mėnesio duomenys vis tik sako, kad mes, kaip ekonomika, nei skubame kažkur mažinti, koreguoti kainas, kad daugiau vartotojų turėti, bandome jas išlaikyti. Iš principo vis dar gyvename aukštų kainų lygyje ir vartotojų požiūriu, ypatingai apie maisto ir paslaugų sektorių, tikėjosi tų korekcijų“, – BNS sakė R. Krušinskas.
N. Mačiulis pridūrė, kad didelės įtakos mažėjančioms prekių kainoms taip pat turi mažėjančios Kinijos produkcijos eksporto kainos, taip pat smukusios gamtinių dujų kainos.
„Matome, šiuo metu Kinijos eksporto kainos yra net dešimtadaliu mažesnės negu buvo prieš metus, tai irgi pradeda atsispindėti galutinėse prekių kainose ir Lietuvoje, ir kitose Europos valstybėse“, – sako N. Mačiulis.
„Dabartinė dujų kaina yra nukritusi šiuo metu iki 25 eurų už megavatvalandę (MWh) – praktiškai nebesiskiria nuo praėjusio dešimtmečio vidutinio lygio. Tai irgi yra defliacijos veiksnys, kuris turės įtakos tolesniam infliacijos mažėjimui ir Lietuvoje, ir kitose Euro zonos valstybėse“, – pridūrė jis.
„Swedbank“ ekonomistas N. Mačiulis prognozuoja, kad infliacija ir toliau mažės.
„Labai tikėtina, kad infliacijos dugnas nepasiektas ir pavasarį mes matysime infliaciją, artimą nuliui, o prekės kai kurios šiemet toliau pigs, ypač maisto“, – sakė N. Mačiulis.
Tuo metu R. Krušinskas sako, kad kainos gali smarkiai nesikeisti artimiausią pusmetį, o tai liudija apie stagnaciją.
„Manau, kad šie metai prasideda su ta pačia tendencija, kuris tikriausiai bus išlaikoma bent artimiausią pusmetį – tai yra tas stagnuojantis režimas, aš vadinu tą korekciją iki vieno procento, kas iš principo sako, kad mes esame vietoje“, – BNS sakė R. Krušinskas.
Sausį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, infliacija siekė 0,7 proc. ir buvo mažiausia nuo 2021 metų vasario (0,6 proc.). Mėnesio infliacija – sausį, palyginti su gruodžiu – siekė 0,3 proc. o vidutinė metinė infliacija siekė 7,6 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kurjeriai ir pavežėjai: Kauno senamiesčio rinkliava brangins paslaugas4
Kauno tarybai nusprendus įvesti mažos taršos zoną senamiestyje, kurioje nuo rugpjūčio už įvažiavimą reikės mokėti du eurus, pavežėjų, kurjerių bei trumpalaikės automobilių nuomos platformų atstovai sako, kad dėl to brangs šios ...
-
Turizmo kelrodyje – kelionių paslaugų eksporto augimas iki 2 mlrd. eurų1
Lietuvos kelionių paslaugų eksportas 2030 metais turėtų viršyti 2 mlrd. eurų, o Pasaulio kelionių ir turizmo konkurencingumo indekse šalis galėtų užimti bent 49 vietą. ...
-
Trečdalis šalies gyventojų nėra apdraudę savo būsto3
„Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad 31 proc. būstą valdančių asmenų neturi draudimo. ...
-
V. Čmilytė-Nielsen: siūlymus dėl gynybos finansavimo liberalai planuoja pateikti kitą savaitę4
Valdančiąją koaliciją sudarančio Liberalų sąjūdžio tarybai šeštadienį diskutuojant apie gynybos išlaidų finansavimo šaltinius, partijos vadovė Viktorija Čmilytė–Nielsen sako, kad konkrečių liberalų siūlymų d...
-
G. Nausėda ragina politikus „neužsižaisti“ su sprendimais dėl pensijų kaupimo nutraukimo5
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti antros pakopos pensijų kaupimo sutartis anksčiau laiko, prezidentas Gitanas Nausėda ragina politikus „neužsižaisti“ su spren...
-
G. Nausėda: didesnis pelno mokestis gynybai būtų adekvatus esamai ekonominei situacijai6
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad esant dabartinei ekonominei situacijai bei matant „įspūdingus“ įmonių, ypač bankų, rezultatus didesnis pelno apmokestinimas gynybos reikmėms būtų adekvatus sprendimas. ...
-
Dėl per lėtai didinamų mokytojų atlyginimų šiemet jų užmokestis gali nepasiekti 130 proc. VDU1
Atlikusi auditą, kaip institucijos panaudojo švietimui skirtus asignavimus, Valstybės kontrolė nustatė, kad dėl per lėtai didinamų mokytojų atlyginimų gali nepavykti įvykdyti valstybės įsipareigojimo pedagogų atlyginimus šiemet pakel...
-
Darbdaviams – nauja iniciatyva: kandidato į darbo vietą nebus galima klausti apie atlyginimą2
Europos Sąjunga parengė skaidrumo direktyvą, kuri palies darbdavius, o ypač darbuotojus. Viena didžiausių įdomybių šioje direktyvoje yra ta, kad darbdavys, norintis įdarbinti naują darbuotoją, nebegalės klausti buvusio atlyginimo. ...
-
Prezidentas vetavo įstatymą dėl patikimumo deklaracijų dalyvaujantiesiems NATO pirkimuose8
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo įstatymą, kuriame patikslinti patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijai, norintiesiems dalyvauti NATO pirkimuose. ...
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos11
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...