- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lenkijoje nuo šio mėnesio pabrango maisto produktai, vėl įsigaliojus lengvatiniam 5 proc. PVM tarifui. Iki praėjusio mėnesio PVM maisto produktams buvo 0 proc. Mokesčiai vėl išaugo, zloto kursas nukrito, infliacija Lenkijoje – apie 12 proc. Ar apsimoka lietuviams vykti ten apsipirkti? Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su „Citadele“ banko ekonomistu Aleksandru Izgorodinu.
– Ką jūs patartumėt?
– Manau, kad dabar neapsimoka. Nes per pusę metų Lenkijos zlotas euro atžvilgiu sustiprėjo 8 proc. Kitas dalykas, kad Lietuvoje sausio mėnesį Lietuvos gyventojų nuomone, finansų perspektyvos buvo geriausios nuo 2007 m. vasaros, kas reiškia, jeigu imam bendrą vidutinę palatos temperatūrą, tai apsipirkinėjimas Lenkijoje yra vis mažiau patrauklus. Bet, aišku, pasienio regionuose jis turbūt liks populiarus, nes Lenkijoje yra didelė ekonomika, didelė rinka, ten kainos visada bus šiek tiek mažesnės. Bet kalbant apie tai, ar Lenkija lieka tokia pat patraukli šalis apsipirkinėjimui globaliu Lietuvos mastu, atsakymas yra ne, nes atsigauna perkamoji galia Lietuvoje. Ir zloto kurso sustiprėjimas nėra naudingas Lietuvai.
– Kodėl lenkai panaikino šitą PVM tarifo lengvatą?
– Aš galiu duoti oficialią ir neoficialią versiją. Oficiali versija yra tokia, kad infliacija Europoje lėtėja ir dauguma Europos Sąjungos šalių dabar atsisako tų antiinfliacinių priemonių. Neoficiali versija, kuri, mano supratimu, yra labiau reali yra tai, kad sulėtėjus infliacijai Europos Sąjungos valstybėse, daug šalių turi reikalų su mokesčių surinkimu. Lietuva, Prancūzija, galbūt ta pati Lenkija. Nes infliacija yra labai blogas signalas žmonėms, bet labai gera naujiena valstybėms. Ir tas faktas, kad Lenkija dabar atsisakė tų PVM lengvatų maistui galimai indikuoja, kad jie taip pat mato problemas ir rizikas, jog jie nesurinks tiek PVM ir tiek mokesčių.
– Kitaip tariant, valstybei trūksta pinigų?
– Taip, nes išlaidos yra labai inertiškos ir tu jų negali sumažinti akimirksniu, tuo metu, kai mokesčių įplaukos yra labai neįnertiškos. Jos reaguoja į infliaciją, ekonomiką ir kitus aspektus.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Gerai, gal maisto neapsimoka, bet ar apsimoka pirkti ką nors kitą Lenkijoje, pavyzdžiui, baldus?
– Vienareikšmiškai apsimoka. Kaip sakiau, Lenkija yra didelė rinka, dideli gamintojai, turi visiškai kito masto ekonomiką. Faktas, kad tam tikros prekės ten visada bus pigesnės. Bet, aš manau, kaip ir minėjau, dėl to, kad atsigauna perkamoji galia Lietuvoje ir dėl to, kad sustiprėjo zlotas, tas patrauklumas yra šiek tiek sumažėjęs.
– Kiek čia, Lietuvoje, mums reikės kentėti šitą stagnaciją?
– Lietuvoje mažmeninė vadyba kaip tik dabar vis labiau atsigauna. Nes skaičiuojant trijų metų vidurkį, mes matome nedidelį atšokimą maisto prekių segmente. Bet kas labai stebina yra ne maisto prekių ir ypatingai IT ir technologijų segmente atšokimas, kas reiškia, kad Lietuvoje labai sparčiai atsigauna ne pirmo būtinumo prekių vartojimas. O tai yra puiki indikacija, kad gyventojų perkamoji galia iš tiesų atsigauna ir tai duoda impulsą vartojimui.
Lietuvoje mažmeninė vadyba kaip tik dabar vis labiau atsigauna.
– Gal galėtumėt paprastai paaiškinti, ką reiškia tas atšokimas ir, kad atsigauna perkamoji galia? Tai reiškia, kai aš einu į parduotuvę, aš išleidžiu daugiau pinigų, ar kaip?
– Ne visai. Nes dabar atlyginimai pradėjo kilti sparčiau nei infliacija. Bet ką mes matome iš vartotojų apklausų ir mūsų vidinių duomenų, kad kol kas žmonės tik dalį perkamosios galios atsigavimo vartojo į ekonomiką, o dalį nevartojo, nes nori atstatyti savo santaupas. Šiaip vartojimas atsigauna, bet jis pagal vartotojų apklausų duomenis tikrai turėtų atsigauti kiek sparčiau. Bet tai nevyksta, nes žmonės tiesiog atstato savo finansų rezervus, kurie buvo nukritę pernai.
– Reiškia jie pasiėmė santaupas ir nori jas pirma susigrąžinti, o paskui tik pirkti brangiau?
– Taip, kas yra labai logiška. Aišku, dabar turim nepamiršti ir tų diskusijų apie situaciją ir Lietuvos gynybos perspektyvas. Aišku, tai neramina žmones ir dalis žmonių kaupia kapitalą, nes mato tam tikrą neapibrėžtumą ir šitoj situacijoj.
– Kitaip tariant, jeigu kažkas turėjo minty kokį didelį pirkinį – baldus, televizorių, automobilį – sako, aš pakentėsiu, palauksiu, kaip čia su tuo karu, ar ne?
– Bet aš sakyčiau, kad dabar yra geriausias laikas tą daryti, nes realiai mes matom, kad kyla naftos, vario, metalo kainos. Labai gali būti, kad rinka dabar ruošiasi Centrinio banko palūkanų mažinimui nuo birželio mėnesio. Ir aš sakyčiau, kad dabar yra tas taškas, kai baldai ir kitos ilgo galiojimo prekės pasiekė savo kainų minimumą ir gali būti, kad nuo vasaros tos kainos pradės kilti.
– Vėl viskas brangs?
– Taip, nes rinka dabar mato apie 50 proc. šansą, kad jau Amerikos centrinis bankas mažins palūkanas nuo birželio. Europos centrinio banko palūkanų karpymas yra garantuotas. Kinijos valdžia stimuliuoja ekonomiką, Kinijos ekonomika vis labiau atsigauna. Tai rinka jau dabar, žiūrint į energetikos ir žaliavų kainas, ruošiasi cikliškam pasaulio ekonomikos atšilimui.
– Tai pigiau niekas nebebus Lietuvoje?
– Pigiau negu dabar nebus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Rožinis mokestis“: ar galima pagerinti situaciją Lietuvoje?
„Rožinis mokestis“ – taip pavadintas reiškinys, kai būtent moterims ar mergaitėms skirti daiktai ar paslaugos kainuoja daugiau. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba paradoksu vadina situaciją, kai moterys Lietuvoje uždirba ma...
-
S. Krėpšta įvardijo, kiek Lietuvai kainuotų valstybinio komercinio banko įkūrimas6
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta teigia, kad jeigu institucijos norėtų įkurti valstybinį komercinį banką, tai kainuotų iki 1,5 mlrd. eurų. Jis pabrėžia, kad tokios sumos turėtų būti skiriamos iš biudžeto, kas tur...
-
Ar šiemet dar brangs būsto nuoma?2
Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai pastebi, kad dėl sparčiai atnaujinamų universitetų bendrabučių, studentai beveik nebedaro įtakos būsto nuomos kainoms. Esą Vilniuje nedidelį kainos šoktelėjimą šiemet sukels atvykstantys vokiečių k...
-
Premjerė Vokietijoje susitiks su O. Scholzu, dalyvaus ekonomikos forume15
Premjerė Ingrida Šimonytė sekmadienį lankosi Vokietijoje, kur dalyvaus viešoje Rytų Vokietijos ekonomikos forumo diskusijoje su šios šalies kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu). ...
-
Tyrimas: algas „vokeliuose“ gaunančių žmonių pažįsta beveik trečdalis Lietuvos gyventojų4
Lietuvoje mažiau negu trečdalis (29 proc.) žmonių nurodo, jog pažįsta asmenų, kurie dirbo nelegaliai ar yra gavę darbo užmokestį „vokelyje“. Be to, kas antras (52 proc.) šalies gyventojas pastebi, kad šešėlinė ekono...
-
Siūloma kompensacijas už šildymą vėl skirti visam žiemos sezonui
Dvi konservatorės siūlo grąžinti per pandemiją taikytą kompensacijų už šildymą mokėjimo tvarką. Siūloma jas skirti visam šildymo sezonui, jeigu žmogus dėl jų kreipiasi iki sezono likus mėnesiui. ...
-
Energetikos agentūra: paramai saulės elektrinėms įsirengti nuo kovo jau gauta beveik 360 paraiškų1
Lietuvos energetikos agentūrai (LEA) kovą paleidus 62,7 mln. eurų vertės finansavimą įsirengti saulės jėgainėms, iki gegužės pabaigos sulaukta 359 paraiškų gauti apie 14,1 mln. eurų lėšų paramai, teigia Lietuvos energetikos agent...
-
Žiniasklaida: kavos kainų augimo lėtėjimas Lietuvoje yra mažiausias
Eurostato duomenims rodant, kad Europos Sąjungoje (ES) lėtėja kavos brangimas, Lietuvoje metinis kainų pokyčio tempas buvo mažiausias po Suomijos, praneša portalas LRT. ...
-
ŽŪM rado sprendimą ūkininkams, kurie dalį savo ariamos žemės skyrė negamybiniams plotams
Žemės ūkio ministerija, įvertinusi, kad 2023 m. buvo pirmieji Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano įgyvendinimo metai, kai ūkininkai dalyvavo ekologinėse sistemose, nustatė palankesnes paramos skyrimo sąlygas t...
-
Nuo kitos savaitės – draudimas importuoti iš Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktus9
Nuo pirmadienio įsigalioja draudimas importuoti iš Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktus ir pašarus pagal Žemės ūkio ministerijos parengtą ir Vyriausybės patvirtintą sąrašą. ...