- Kornelija Mykolaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Grūdų augintojų asociacija sako, kad lengvatinių paskolų priemonė žemdirbiams turėtų būti tęsiama.
Pasak asociacijos administracijos vadovo Ingo Jankausko, ūkininkams dažniausiai trūksta apyvartinių lėšų, didžioji jų dalis finansuojama iš prekinių kreditų.
Asociacijos teigimu, vienas iš siūlymų naujai valdžiai būtų toliau dirbti teikiant lengvatines paskolas apyvartinėms lėšoms. Tokia galimybė žemdirbiams buvo sudaryta šiemet, siekiant išvengti neigiamų COVID–19 pandemijos padarinių žemės ūkyje. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, kuriuos pateikia asociacija, iš pradžių šioms paskoloms skirta 40 mln. eurų, bet, esant jų poreikiui, šiemet bus dar papildomai skirta 50 mln. eurų.
„Tai labai vykusi priemonė, nemažai žemdirbių naudojosi tokiomis paskolomis, todėl nereikėjo skubiai pigiai pardavinėti grūdų. Per finansų tarpininkus teiktos valstybės paskolos apyvartinėms lėšoms – paskolos be užstato, su minimaliomis palūkanomis. Dabar, kai grūdų kainos yra pakilusios, ūkininkai neblogai uždirbs, nes už trąšas, kitus išteklius gali atsiskaityti iš lengvatinių kreditų, o produkciją – parduoti vėliau aukštesnėmis kainomis. Todėl mūsų asociacijos siūlymas naujai valdžiai būtų toliau tęsti ir plėsti šią priemonę”, – teigia I. Jankauskas.
Skaičiuojama, kad grūdų augintojams reikėtų apie 140 mln. eurų tokių lengvatinių paskolų per metus, o visam grūdų perdirbimo ir prekybos sektoriui – apie 400 mln. eurų.
Pasak I. Jankausko, kalbant apie žemės ūkio finansus, reikalingi ilgalaikiai, iki 25 metų, kreditai žemei pirkti. Jo teigimu, dabar geriausiu atveju bankai juos teikia 7–10 metų, o žemė atsiperka apytikriai per 20 metų.
„Toks pirkimas išbalansuoja pinigų srautus, ypač smulkiems ūkiams. Pavyzdžiui, dirbantis 100 ha ūkininkas nori įsigyti 10 ha žemės kokiame Vidurio Lietuvos rajone, jam teks sumokėti apie 60–70 tūkst. eurų. Per metus įmoka bankui siektų 10 tūkst. eurų, tai būtų apie dešimtadalį jo pardavimo pajamų. Tačiau jei tokio dydžio paskola būtų paimta 25 metams, tuomet ūkininkas galėtų daug laisviau planuoti savo investicijas”, – tikina asociacija.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Rožinis mokestis“: ar galima pagerinti situaciją Lietuvoje?
„Rožinis mokestis“ – taip pavadintas reiškinys, kai būtent moterims ar mergaitėms skirti daiktai ar paslaugos kainuoja daugiau. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba paradoksu vadina situaciją, kai moterys Lietuvoje uždirba ma...
-
S. Krėpšta įvardijo, kiek Lietuvai kainuotų valstybinio komercinio banko įkūrimas5
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta teigia, kad jeigu institucijos norėtų įkurti valstybinį komercinį banką, tai kainuotų iki 1,5 mlrd. eurų. Jis pabrėžia, kad tokios sumos turėtų būti skiriamos iš biudžeto, kas tur...
-
Ar šiemet dar brangs būsto nuoma?2
Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai pastebi, kad dėl sparčiai atnaujinamų universitetų bendrabučių, studentai beveik nebedaro įtakos būsto nuomos kainoms. Esą Vilniuje nedidelį kainos šoktelėjimą šiemet sukels atvykstantys vokiečių k...
-
Premjerė Vokietijoje susitiks su O. Scholzu, dalyvaus ekonomikos forume14
Premjerė Ingrida Šimonytė sekmadienį lankosi Vokietijoje, kur dalyvaus viešoje Rytų Vokietijos ekonomikos forumo diskusijoje su šios šalies kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu). ...
-
Tyrimas: algas „vokeliuose“ gaunančių žmonių pažįsta beveik trečdalis Lietuvos gyventojų4
Lietuvoje mažiau negu trečdalis (29 proc.) žmonių nurodo, jog pažįsta asmenų, kurie dirbo nelegaliai ar yra gavę darbo užmokestį „vokelyje“. Be to, kas antras (52 proc.) šalies gyventojas pastebi, kad šešėlinė ekono...
-
Siūloma kompensacijas už šildymą vėl skirti visam žiemos sezonui
Dvi konservatorės siūlo grąžinti per pandemiją taikytą kompensacijų už šildymą mokėjimo tvarką. Siūloma jas skirti visam šildymo sezonui, jeigu žmogus dėl jų kreipiasi iki sezono likus mėnesiui. ...
-
Energetikos agentūra: paramai saulės elektrinėms įsirengti nuo kovo jau gauta beveik 360 paraiškų1
Lietuvos energetikos agentūrai (LEA) kovą paleidus 62,7 mln. eurų vertės finansavimą įsirengti saulės jėgainėms, iki gegužės pabaigos sulaukta 359 paraiškų gauti apie 14,1 mln. eurų lėšų paramai, teigia Lietuvos energetikos agent...
-
Žiniasklaida: kavos kainų augimo lėtėjimas Lietuvoje yra mažiausias
Eurostato duomenims rodant, kad Europos Sąjungoje (ES) lėtėja kavos brangimas, Lietuvoje metinis kainų pokyčio tempas buvo mažiausias po Suomijos, praneša portalas LRT. ...
-
ŽŪM rado sprendimą ūkininkams, kurie dalį savo ariamos žemės skyrė negamybiniams plotams
Žemės ūkio ministerija, įvertinusi, kad 2023 m. buvo pirmieji Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano įgyvendinimo metai, kai ūkininkai dalyvavo ekologinėse sistemose, nustatė palankesnes paramos skyrimo sąlygas t...
-
Nuo kitos savaitės – draudimas importuoti iš Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktus9
Nuo pirmadienio įsigalioja draudimas importuoti iš Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktus ir pašarus pagal Žemės ūkio ministerijos parengtą ir Vyriausybės patvirtintą sąrašą. ...