- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šilumos ūkio įstatymo nuostata, jog Europos Sąjungos (ES) paramą gavusių nepriklausomų šilumos gamybos įmonių kainodara gali būti reguliuojama neterminuotai, prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, antradienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT).
„Privaloma šilumos gamybos kainodara buvo taikoma neterminuotai, neatsižvelgiant į tai, ar po tam tikro laiko tokios priemonės vis dar pagrįstos ir būtinos siekiamam tikslui įgyvendinti – užtikrinti sąžiningą konkurenciją“, – skelbė KT.
Pasak teismo, reguliuodama ūkinę veiklą valstybė negali sudaryti nepalankių, nevienodų sąlygų bei varžyti įmonių iniciatyvos.
Anot KT, šilumos įmonėms neterminuotai taikant privalomą kainodarą buvo sukurtos prielaidos riboti jų teises ir teisėtus interesus daugiau negu būtina užtikrinant viešąjį interesą, taip pat nepaisyta konstitucinio proporcingumo principo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas į KT kreipėsi pernai kovą sustabdęs administracinę bylą tarp bendrovės „Biovatas“ ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT).
„Biovatas“ dar 2021 metų spalį Vilniaus apygardos administracinio teismo (dabar – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų) prašė panaikinti energetikos rinkos reguliuotojo nutarimą, kuriuo įmonė buvo pripažinta reguliuojamu nepriklausomu šilumos gamintoju.
„Biovatas“ teigė 2019 metų spalį iš firmos „Fono“ nuosavomis ir skolintomis lėšomos už rinkos kainą – 3,872 mln. eurų (su PVM) įsigijusi atskirus Alytaus rajoninės katilinės įrenginius ir nekilnojamąjį turtą praėjus daugiau nei penkeriems metas po to, kai buvusi jų savininkė jiems modernizuoti pasinaudojo ES parama. Pati „Biovatas“ teigė ES parama nesinaudojusi.
Nepaisant to, VERT manymu, išlyga dėl paramos išlieka, todėl naujai savininkei turėtų būti taikoma privaloma šilumos gamybos kainodara.
Pasak „Biovato“, pirkimo-pardavimo sutarties vertė buvo artima visai 4 mln. eurų katilinės modernizavimo projekto vertei. Įmonė tikino, kad po penkerių metų jos įsigyti įrenginiai nusidėvėjo, tuo metu kitų pastatų ir kito turto vertė buvo tik 129 tūkst. eurų.
LVAT nutartyje rašoma, kad Lietuvos verslo paramos agentūra 2010 metų spalį katilinės modernizavimui ir pritaikymui kūrenti biokurą „Fonui“ skyrė 1,929 mln. eurų (be PVM) paramos. Projektas baigtas 2013 metų pabaigoje ir nuo 2014 metų VERT „Fonui“ pradėjo taikyti privalomą šilumos gamybos kainodarą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 metų spalį „Biovato“ skundą atmetė, dėl to bendrovė kreipėsi į LVAT.
Sprendimą vertinti, ar Šilumos ūkio įstatymo nuostata, jog nepriklausomiems šilumos gamintojams, kai jie yra gavę ES paramos, privaloma šilumos gamybos kainodara taikoma neterminuotai, atitinka pagrindinį šalies įstatymą, KT priėmė pernai balandį.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Agentūra: iki 2030-ųjų elektros iš saulės ir vėjo gamyba Lietuvoje išaugs keturis kartus
2030 metais Lietuvoje bus išplėtota apie 10 gigavatų (GW) galios saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų – 4,5 GW galios sausumos ir 1,4 GW jūros vėjo bei 4,1 GW saulės elektrinių, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kart...
-
A. Armonaitė – prieš nuolatinį solidarumo mokestį, sutiktų pratęsti tik metams3
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako „labai kritiškai“ vertinanti siūlymą laikinąjį bankų solidarumo mokestį pratęsti neribotam laikui, tačiau svarstytų jo pratęsimą vieneriems metams. ...
-
LEA: kitą žiemą šildymo kainos turėtų būti panašios – priklausys nuo biokuro kainų
Kitą šildymo sezoną centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje turėtų būti panaši, kaip ir praėjusį, jei nesikeis biokuro kainos – iš jo šalyje pagaminama didžioji dalis šilumos energijos, prognozuoja L...
-
LEA: 2030 metais elektra Lietuvoje vidutiniškai turėtų kainuoti iki 6 centų už kilovatvalandę1
Lietuvai iki 2030 metų pasigaminant visą reikalingą elektros energijos kiekį iš šalies viduje esančių atsinaujinančios energijos šaltinių, elektra gyventojams neįskaitant skirstymo ir perdavimo tarifų kainuotų vidutiniška...
-
Tyrimas: Lietuva pagal investicinį patrauklumą pernai smuko į 24-tą vietą2
Lietuva pagal tiesioginių užsienio investicijų (TUI) patrauklumą pernai buvo 24–toje vietoje Europoje – keturiomis pozicijomis žemiau nei 2022-aisiais, rodo naujausias bendrovės EY tyrimas „Europe Attractiveness Survey“. ...
-
EIMIN: skiriama 2,4 mln. eurų verslo paslaugų centrams modernizuoti
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia 2,4 mln. eurų kvietimas teikti projektų įgyvendinimo planus verslo paslaugų centrams, norintiems automatizuoti savo veiklos procesus. ...
-
Lietuvai mažinant iškastinio kuro naudojimą, LEA pristatys numatomus pokyčius elektros rinkoje
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) penktadienį pristatys prognozes, kaip atsisakant iškastinio kuro iki 2030 metų turėtų keistis energijos išteklių kainos rinkoje. Šie duomenys, LEA teigimu, bus įtraukti į naująją Nacionalinę e...
-
Lietuva ir Kazachstanas pasirašys memorandumą dėl transporto koridoriaus4
Susisiekimo ministras Marius Skuodis ir Kazachstano transporto ministras Maratas Karabajevas penktadienį pasirašys memorandumą dėl tarptautinio transporto koridoriaus tarp Europos ir Vidurinės Azijos plėtros. ...
-
Prakalbo apie pensijų kaupimą: pasitraukimas iš antrosios pakopos – tik kritiniais atvejais32
Lietuvos banko duomenimis, Lietuvoje antrosios ir trečiosios pakopos pensijų fonduose kaupia kone 1,5 mln. gyventojų. Kai kurie jų iš kaupimo norėtų pasitraukti. Tačiau politikai, lyg ir sutarę tokią galimybę suteikti, pasiklydo interpretacij...
-
Ministerija: kelių fondo steigimui trūksta sprendimo dėl 300 mln. eurų įstatinio kapitalo2
Susisiekimo ministerijos vadovai sako, kad jau parengti šalies automobilių kelių finansavimui skirto fondo steigimo dokumentai, tačiau vis dar įstrigęs 300 mln. eurų jo įstatinio kapitalo suformavimas. ...