- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Premjerei Ingridai Šimonytei pareiškus, kad norint didinti finansavimą keliams ateityje reikia tvarių šaltinių, daugiau lėšų jiems skirti raginantis susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, jog nepaisant finansavimo, 2024 metais prioritetas bus teikiamas tiltų ir viadukų remontui.
„Nepaisant to, koks bus finansavimas, tiltai ir viadukai bus tvarkomi maksimaliu tempu – kiek turime projektų ir kiek rinka pasiruošusi juos įgyvendinti“, – ketvirtadienį Seimo Darbo partijos frakcijoje teigė M. Skuodis.
Ministras tikisi, kad 2024 metais kelių priežiūrai bus numatyta daugiau lėšų, nes jų poreikis yra didesnis, be to, yra ir daugiau pajamų šaltinių.
„Todėl, kad poreikis yra gerokai didesnis negu dabar turime. Seimas priėmė sprendimą dyzelinui akcizą padidinti, nuo kitų metų įsigalioja. Ateityje bus ir CO2 dedamoji. Seimas suteikė mums teisę padidinti sunkiasvorio transporto priemonių vinječių kainą – tai 30-40 mln. eurų – praktiškai surinkimas tas pats lyginant su e-tolling“, – teigė ministras.
Pasak jo, karinio mobilumo projektams susisiekimo srityje iš bankų solidarumo mokesčio numatyta daugiau negu 100 mln. eurų.
„Aš jo (Kelių priežiūros ir plėtros programos biudžeto – BNS) dar nežinau. Vyriausybėje turime daug pokalbių apie kitus metus. Galutinio pasiūlymo kol kas dėl kelių finansavimo nėra pateikta. Kelių savaičių bėgyje turėsime tuos galutinius skaičius“, – pridūrė M. Skuodis.
Pasak jo, kitais metais visų tiltų remontui numatyta 47 mln. eurų.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovo Mariaus Švaikausko teigimu, 70 tiltų yra blogos būklės.
Jeigu savalaikiai juos būtume rekonstravę, gal ir neturėtume tokio situacijos.
„Jeigu savalaikiai juos būtume rekonstravę, gal ir neturėtume tokio situacijos“, – frakcijoje teigė jis.
Anksčiau M. Skuodis yra sakęs, kad norint įgyvendinti svarbiausius kelių infrastruktūros projektus, tvarkyti tiltus ir viadukus, kitąmet Kelių priežiūros ir plėtros programai reikėtų papildomai 340 mln. eurų.
Anot jo, 2024-iesiems programai numatyti 543 mln. eurų – tiek pat, kiek ir pernai bei 2021-aisiais, o šių lėšų pakanka tik tęsti jau pradėtus darbus bei įgyvendinti dalį strateginių projektų, pavyzdžiui, „Via Baltica“ automagistralės 40 kilometrų atkarpos nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos statybą.
„Tačiau norint maksimaliai sparčiai tvarkyti prastos būklės tiltus ir viadukus bei pradėti Utenos plento rekonstrukciją, papildomai 2024 metais KPPP biudžete reikia mažiausiai 150 mln. eurų“, – komentare BNS anksčiau nurodė M. Skuodis.
Ministras pabrėžia, kad trečdalis lėšų atitektų savivaldybių keliams.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Trečdalis šalies gyventojų nėra apdraudę savo būsto1
„Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad 31 proc. būstą valdančių asmenų neturi draudimo. ...
-
V. Čmilytė-Nielsen: siūlymus dėl gynybos finansavimo liberalai planuoja pateikti kitą savaitę2
Valdančiąją koaliciją sudarančio Liberalų sąjūdžio tarybai šeštadienį diskutuojant apie gynybos išlaidų finansavimo šaltinius, partijos vadovė Viktorija Čmilytė–Nielsen sako, kad konkrečių liberalų siūlymų d...
-
G. Nausėda ragina politikus „neužsižaisti“ su sprendimais dėl pensijų kaupimo nutraukimo1
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti antros pakopos pensijų kaupimo sutartis anksčiau laiko, prezidentas Gitanas Nausėda ragina politikus „neužsižaisti“ su spren...
-
G. Nausėda: didesnis pelno mokestis gynybai būtų adekvatus esamai ekonominei situacijai5
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad esant dabartinei ekonominei situacijai bei matant „įspūdingus“ įmonių, ypač bankų, rezultatus didesnis pelno apmokestinimas gynybos reikmėms būtų adekvatus sprendimas. ...
-
Dėl per lėtai didinamų mokytojų atlyginimų šiemet jų užmokestis gali nepasiekti 130 proc. VDU1
Atlikusi auditą, kaip institucijos panaudojo švietimui skirtus asignavimus, Valstybės kontrolė nustatė, kad dėl per lėtai didinamų mokytojų atlyginimų gali nepavykti įvykdyti valstybės įsipareigojimo pedagogų atlyginimus šiemet pakel...
-
Darbdaviams – nauja iniciatyva: kandidato į darbo vietą nebus galima klausti apie atlyginimą2
Europos Sąjunga parengė skaidrumo direktyvą, kuri palies darbdavius, o ypač darbuotojus. Viena didžiausių įdomybių šioje direktyvoje yra ta, kad darbdavys, norintis įdarbinti naują darbuotoją, nebegalės klausti buvusio atlyginimo. ...
-
Prezidentas vetavo įstatymą dėl patikimumo deklaracijų dalyvaujantiesiems NATO pirkimuose8
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo įstatymą, kuriame patikslinti patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijai, norintiesiems dalyvauti NATO pirkimuose. ...
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos11
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...
-
Eurostatas: infliacija Lietuvoje balandį – mažiausia visoje ES1
0,4 proc. suderinta metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo mažiausia Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. ...
-
Įspėja dėl padidėjusios provokacijų tikimybės: teikia rekomendacijas dėl gaisrų rizikų3
Pastaruoju metu kaimyninėse valstybėse fiksuojant gaisrus prekybos centruose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Lietuvoje tokių provokacijų lygis yra pakankamai aukštas. Anot jo, dėl to kelias pastar...