- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vidutinis mėnesio darbo užmokestis (VMDU) šalyje kitais metais gali pasiekti 1000 eurų ribą, žada premjeras.
„Manau, kad tikrai į tą traukinį kitais metais įšoksime“, – tikino Saulius Skvernelis, antradienį Seime pristatydamas praėjusių metų jo vadovaujamos 17-osios Vyriausybės veiklos ataskaitą.
Taip jis pareiškė atsakydamas į Socialinių reikalų ir darbo komiteto nario „tvarkiečio“ Algimanto Dumbravos klausimą apie Vyriausybės planus, kad VMDU įveiktų, anot parlamentaro, „psichologiškai svarbią 1000 eurų ribą“.
Dabar VMDU, kuris skaičiuojamas be individualiose įmonėse dirbančių gyventojų uždarbių rodiklių, 2017 metų ketvirtą ketvirtį siekė 884,8 euro neatskaičius mokesčių.
Kalbėdamas apie praėjusius metus Vyriausybės vadovas tvirtino, kad jie buvo geri, „pavyko pasiekti itin pozityvių rezultatų, viršyti lūkesčius, nemažai tikslų įgyvendinta greičiau, nei planuota“.
„Praėjusiais metais skyrėme itin daug dėmesio kovai su skurdu ir turtine nelygybe. (...) kovai su skurdu ir socialine atskirtimi skirta daugiau nei 600 mln. eurų, taikyti įvairūs sprendimų būdai“, – pabrėžė S. Skvernelis.
Jis minėjo, kad pernai priimti sprendimai dėl atlyginimų, pensijų, neapmokestinamo minimumo, pašalpų didinimo, įvestos išmokos vaikams ir kt.
„2017 metais, palyginti su 2016 metais, vidutinis socialinės pašalpos dydis per mėnesį vienam gyventojui augo beveik 14 procentų. Tai susiję su Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimais. Tačiau vidutiniškai per vieną mėnesį socialinę pašalpą gavusių asmenų skaičius sumažėjo daugiau negu 15 procentų, išlaidos socialinei pašalpai mokėti sumažėjo 3,5 procento“, – sakė S. Skvernelis.
Kaip vieną svarbesnių Vyriausybės pasiekimų jis minėjo valstybės įmonių pertvarką.
„Tai taip pat sritis, kurioje besikeičiant valdžioms, pokyčiai vyko labai lėtai, o pradėtos reformos tiesiog įstrigdavo. Kalbu apie tokių įmonių, kaip „Lietuvos geležinkeliai“ pertvarka, taip pat apie 42 miškų urėdijų sujungimą į vieną valstybės valdomą įmonę. Buvo daug gąsdinimų, grasinimų, kaip greitai subyrės visa miškų priežiūros sistema, vos tik pajudinus iki tol neliestas kunigaikštystes. Nesubyrėjo“, – teigė premjeras.
Anot jo, panašiu keliu einama ir reorganizuojant regioninius aplinkos apsaugos departamentus.
„2017 metų pabaigoje valstybės valdomų įmonių skaičius sumažėjo iki 108. Šiais metais jų sumažės dar labiau“, – teigė S. Skvernelis.
Jis teigė, kad šiais metais bus pradėtos įgyvendinti mokesčių, inovacijų, švietimo, sveikatos, pensijų reformos bei naujos šešėlinės ekonomikos mažinimo priemonės.
„Mes mažinsime darbo jėgos apmokestinimą, didinsime gyventojų ekonominį saugumą išėjus į pensiją, skatinsime inovacijas, mažinsime šešėlinę ekonomiką, trumpinsime eiles gydymo įstaigose, tęsime švietimo sistemos struktūrinę reformą, norėdami garantuoti kokybišką išsilavinimą visiems. Netrukus šias reformas pristatysime detaliai“, – tvirtino Vyriausybės vadovas.
S. Skvernelio vadovaujama Vyriausybė dirba nuo 2016 metų gruodžio.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Trečdalis šalies gyventojų nėra apdraudę savo būsto1
„Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad 31 proc. būstą valdančių asmenų neturi draudimo. ...
-
V. Čmilytė-Nielsen: siūlymus dėl gynybos finansavimo liberalai planuoja pateikti kitą savaitę2
Valdančiąją koaliciją sudarančio Liberalų sąjūdžio tarybai šeštadienį diskutuojant apie gynybos išlaidų finansavimo šaltinius, partijos vadovė Viktorija Čmilytė–Nielsen sako, kad konkrečių liberalų siūlymų d...
-
G. Nausėda ragina politikus „neužsižaisti“ su sprendimais dėl pensijų kaupimo nutraukimo1
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti antros pakopos pensijų kaupimo sutartis anksčiau laiko, prezidentas Gitanas Nausėda ragina politikus „neužsižaisti“ su spren...
-
G. Nausėda: didesnis pelno mokestis gynybai būtų adekvatus esamai ekonominei situacijai5
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad esant dabartinei ekonominei situacijai bei matant „įspūdingus“ įmonių, ypač bankų, rezultatus didesnis pelno apmokestinimas gynybos reikmėms būtų adekvatus sprendimas. ...
-
Dėl per lėtai didinamų mokytojų atlyginimų šiemet jų užmokestis gali nepasiekti 130 proc. VDU1
Atlikusi auditą, kaip institucijos panaudojo švietimui skirtus asignavimus, Valstybės kontrolė nustatė, kad dėl per lėtai didinamų mokytojų atlyginimų gali nepavykti įvykdyti valstybės įsipareigojimo pedagogų atlyginimus šiemet pakel...
-
Darbdaviams – nauja iniciatyva: kandidato į darbo vietą nebus galima klausti apie atlyginimą2
Europos Sąjunga parengė skaidrumo direktyvą, kuri palies darbdavius, o ypač darbuotojus. Viena didžiausių įdomybių šioje direktyvoje yra ta, kad darbdavys, norintis įdarbinti naują darbuotoją, nebegalės klausti buvusio atlyginimo. ...
-
Prezidentas vetavo įstatymą dėl patikimumo deklaracijų dalyvaujantiesiems NATO pirkimuose8
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo įstatymą, kuriame patikslinti patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijai, norintiesiems dalyvauti NATO pirkimuose. ...
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos11
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...
-
Eurostatas: infliacija Lietuvoje balandį – mažiausia visoje ES1
0,4 proc. suderinta metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo mažiausia Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. ...
-
Įspėja dėl padidėjusios provokacijų tikimybės: teikia rekomendacijas dėl gaisrų rizikų3
Pastaruoju metu kaimyninėse valstybėse fiksuojant gaisrus prekybos centruose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Lietuvoje tokių provokacijų lygis yra pakankamai aukštas. Anot jo, dėl to kelias pastar...