- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Stipriai užteršusi savo vienintelę gyvenamąją planetą žmonija ieško būdų, kaip šią planetą išsaugoti. Vienas jų – vystyti žiedinės ekonomikos modelį, kurio esminis principas – išvengti atliekų susidarymo ir kuo ilgiau išlaikyti daiktus bei žaliavas vartojimo ir gamybos rate.
Inovatyvius sprendimus išbandanti „Kauno švara“ su Kauno miesto savivaldybe imasi iniciatyvų komunalinių atliekų deginimo metu susidariusias nepavojingas dugno pelenų ir šlako liekanas panaudoti kelių statyboje.
„Mūsų tikslas – įgyvendinti žiedinės ekonomikos siekius – kuo mažiau neapdorotų pelenų ir šlako šalinti sąvartynuose. Atliekų apdorojimo metu susidarusios atliekos taip pat gali būti vertinga žaliava“, – kalbėjo „Kauno švaros“ generalinis direktorius Saulius Lazauskas.
Kauno miesto savivaldybė ir UAB „Kauno švara“ organizavo susitikimą sprendimų priėmėjams, specialistams, projektavimo ir rangos įmonių atstovams, kuriame prof. dr. Audrius Vaitkus, VILNIUS TECH Kelių tyrimo instituto direktorius, pristatė nepavojingų pelenų ir šlako panaudojimo galimybes tiesiant kelius, įrengiant dviračių takus ar šaligatvius.
„Kauno švaros“ archyvo nuotr.
Kogeneracinėse jėgainėse (Kauno kogeneracinėje jėgainėje per metus sudeginama – 255 000 t, Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje – 160 000 t, Klaipėdos kogeneracinėje jėgainėje – 255 000 t) sudeginus nepavojingas atliekas, kurios netinka perdirbimui ir antriniam panaudojimui, lieka nepavojingieji dugno pelenai ir šlakas. 2022 m. į pelenų ir šlako saugojimo, apdorojimo aikštelę įvežta 90 000 t pelenų ir šlako atliekų. Išrūšiuotas atliekas kogeneracinėse jėgainėse panaudojus šilumos ir elektros energijai gauti susidaro apie 25 procentai nepavojingųjų dugno pelenų ir šlako liekanų.
Jau įgyvendinti ir pirmieji eksperimentai – pelenai (šlakas) panaudoti Marvelės gatvėje Kauno mieste.
Papildomai mechaniškai apdoroti pelenai (šlakas) gali būti naudojami kaip antrinė žaliava tiesiant kelius – būtent tokio ambicingo projekto po truputį imasi „Kauno švara“ kartu su Kauno miesto savivaldybe.
„2021 m. pradėjome pelenų apdorojimo veiklą. Jau įgyvendinti ir pirmieji eksperimentai – pelenai (šlakas) panaudoti Marvelės gatvėje Kauno mieste“, – kalbėjo „Kauno švaros“ generalinis direktorius S. Lazauskas.
Mokslininkai, atsižvelgdami į Lietuvos ir kitų šalių patirtį, priėjo prie išvados, kad atliekų deginimo įrenginiuose susidarę nepavojingieji dugno pelenai ir šlakas, tenkinantys aplinkosauginius bei numatytos panaudojimo paskirties techninius reikalavimus, gali būti sėkmingai taikomi statinių statybai ir statybos produktų gamybai bei tiekiami į rinką kaip sertifikuoti statybos produktai. Kogeneracinėse jėgainėse susidarę nepavojingieji dugno pelenai ir šlakas uždaromis transporto priemonėmis vežami į sąvartyne specialiai įrengtą aikštelę (2022 m. į pelenų ir šlako saugojimo, apdorojimo aikštelę įvežta 90 000 t pelenų ir šlako atliekų), kurioje pritaikant mechaninio apdorojimo įrenginius iš pelenų ir šlako atliekų išskiriami spalvotieji ir juodieji metalai. Apytiksliai išgaunama apie 4 proc. metalų. Iš mechaniškai apdorotų 65 000 t pelenų ir šlako išgauta 2 530 tonų juodųjų ir spalvotųjų metalų. Užuot eikvoję iškastinę žaliavą, galime sėkmingai naudoti perdirbtąją bei skatinti žiedinę ekonomiką.
„Tik išnaudojus visas atliekų antrinio realizavimo galimybes bus pasiekti pagrindiniai žiedinės ekonomikos tikslai“, – sakė „Kauno švaros“ generalinis direktorius S. Lazauskas.
„Kauno švaros“ archyvo nuotr.
Mechaniškai apdorotų pelenų ir šlako likusi dalis (mineralinė medžiaga) mažiausiai 3 mėnesius sendinama atvirose aikštelėse (ją veikia įvairios natūralios oro sąlygos), taip pat atliekami periodiniai aplinkosauginių ir numatytai taikymo paskirčiai reikalaujamų savybių tyrimai.
Antrinis atliekų panaudojimas – tai tiesiausias kelias į tvarumą ir pažangumą.
Tokie pelenai ir šlakas gali būti naudojami:
Kelių tiesybos produktų gamybai kaip dirbtinis užpildas ir (arba) kaip nesurišantis mišinys pagrindo sluoksniams bei rišikliams įrengti.
Šalčiui nejautrių medžiagų sluoksnio ir (arba) medžiagų gamybai.
Statinių statybai (keliams tiesti ar rekonstruoti, pastatų pamatams).
Sąvartynuose šalinamų atliekų sluoksniams perdengti, uždarant sąvartynus arba kaip užpildas ar konstrukcinė medžiaga tiesiant laikinuosius kelius.
„Kauno švaros“ archyvo nuotr.
Toks po nepavojingųjų atliekų deginimo ir apdorojimo procesų susidariusių pelenų (šlako) panaudojimas gali atnešti ne tik ekonominę, bet ir aplinkosauginę naudą. Pavyzdžiui, kaip kelių tiesimo konstrukcinė medžiaga Vokietijoje panaudojama daugiau kaip 75 proc. pelenų ir šlako. Pelenai (šlakas) jau daugiau nei dešimtmetį naudojami ir Danijoje, Suomijoje bei kitose pažangiose šalyse. Tiesa, jų panaudojimo paskirtis priklauso ir nuo klimato sąlygų. Tačiau plačiausiai pelenai (šlakas) naudojami būtent susisiekimo komunikacijoms: keliams, gatvėms, takams, sankasoms, įvairiems pylimams – kai kuriose šalyse šioms reikmėms panaudojama net iki 100 proc.
„Antrinis atliekų panaudojimas – tai tiesiausias kelias į tvarumą ir pažangumą“, – kalbėjo „Kauno švaros“ generalinis direktorius S. Lazauskas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Paskutinį „Via Baltica“ ruožą už 155 mln. eurų rekonstruos „Kauno tiltai“
Kelių ir tiltų bei kitos infrastruktūros statybos bendrovė „Kauno tiltai“ už 154,7 mln. eurų (be PVM) rekonstruos 12 kilometrų ilgio paskutinę tarptautinės magistralės „Via Baltica“ atkarpą nuo Marijampolės iki Lenkijos sien...
-
„Lifosa“ planuoja atnaujinti veiklą
Sankcijų apribota Kėdainių fosforo trąšų gamykla „Lifosa“ ruošiasi atnaujinti gamybą. Jos tęstinumas priklausys nuo įvairių ekonominių, veiklos ir teisinių aplinkybių, pirmadienį pranešė „Lifosa“. ...
-
„Play airlines“ pradėjo skrydžius tarp Vilniaus ir Reikjaviko
Islandijos pigių skrydžių bendrovė „Play airlines“ gegužės 25 dieną pradėjo tiesioginius skrydžius tarp Vilniaus ir Reikjaviko, pranešė Lietuvos oro uostai (LTOU). ...
-
„Klaipėdos energija“ remia Ukrainą, perduodama energetinę įrangą
Rusija nuo pat invazijos į Ukrainą pradžios kryptingai atakuoja ir naikina šios valstybės energetikos infrastruktūrą. AB „Klaipėdos energija“, suprasdama nuo karo kenčiančios šalies kritinės infrastruktūros išlaikymo...
-
Teismas: „Belorus“ vadovui leidimas gyventi Lietuvoje panaikintas teisėtai2
Migracijos departamentas teisėtai panaikino Minsko valdomos Druskininkų sanatorijos „Belorus“ vadovo Baltarusijos piliečio Iljos Epifanovo leidimą gyventi Lietuvoje, nusprendė teismas. ...
-
Dėl pažeidimų uždarytos Kauno kebabinės vadovas: prasileidome22
Pavalgę vienoje kebabinėje blogai pasijuto ir į medikus kreipėsi du žmonės, o inspektoriai, patikrinę šią vietą, rado daug pažeidimų. Kebabinėje maistas ruošiamas nešvaroje, laikomas bet kur, neženklintas. Kebabinės vadovas t...
-
L. Kasčiūnui tikintis lūžio, dronų gamintojai abejoja galimybe atsisakyti kiniškų detalių7
Krašto apsaugos ministrui Laurynui Kasčiūnui viliantis, kad Lietuvos gamintojai per vasarą atsisakys Kinijoje pagamintų detalių, dronus Lietuvoje gaminantys verslai vieningai atsako – kol kas tą padaryti yra per sunku. ...
-
Įspėja apie sukčių schemas: susivilioję lengvais turtais, galite būti apkaltinti bendradarbiavimu3
Bankininkai perspėja gyventojus apie vis labiau tobulinamas internetinių sukčiavimų schemas. Dabar jie veikia keliese, geba padirbti oficialius dokumentus, laiškus, įmonių logotipus ir interneto svetaines. O žmonės, susivilioję lengvais pinigai...
-
Ruošiamasi „Rail Baltica“ Kauno ir Panevėžio depų projektavimui3
Rengiantis preliminarios 125 mln. eurų vertės europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ Kauno ir Panevėžio depų statyboms, „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupė su rinkos dalyviais pradėjo konsultacijas dėl jų projektavi...
-
Vaisiniai ar plombyras, viena porcija ar didelė pakuotė – kokie ledai dažniausiai perkami Lietuvoje?7
Nors lietuviai mėgsta išbandyti naujoves, daugelis jų lieka ištikimi tradiciniam vasaros deserto pasirinkimui – ledams vafliniuose puodeliuose. Kita vertus, vis dažniau pirkėjų krepšelyje atsiduria ir sveikesnės sudėties ledai...