E. Morricone: penki žingsniai iki šimto arba kvietimas į kino muzikos mago vakarą

„Gera knyga – tai kelionė protui, geras muzikos kūrinys – tai kelionė sielai“. Tai  vieno žymiausių kino muzikos kūrėjų, italų kompozitoriaus, dirigento, trimitininko Ennio Morricone (1928-2020) mintis, užburiančiai veikiančio savo melodijomis. 

E. Morricone garso takeliai vesternams, kriminalinėms, psichologinėms dramoms tapo kino muzikos klasika, šiandien vis dažniau skambanti koncertų salėse. „Laukiniai vakarai“, pražūtinga, sulaikanti kvapą būtis ir ilgesinga ar net banaliai skambanti E. Morricone muzika iškyla kaip galinga gyvenimo epopėja, pasakojanti spalvingas gyvenimo istorijas apie misijas, gerus ir blogus, saują dolerių, neliečiamuosius, jauną kaubojų – Nieką, Sicilijos klaną ir kt. E. Morricone gyvenimas ir karjera truko septynis dešimtmečius, per kuriuos kompozitorius sukūrė daugiau nei 500 partitūrų filmams, televizijos serialams, įvairioms žiniasklaidos priemonėms.

Organizatorių nuotr. 

Pirmaisiais savo karjeros metais kompozitorius E. Morricone dirbo aranžuotoju Italijos radijo stotyse ir dirigentu, vėliau pradėjo dirbti su režisieriumi Sergio Leone ir ši kūrybinė bendrystė kompozitoriui pelnė tarptautinį pripažinimą bei įtvirtino jo vietą kino istorijoje. Taip gimė pirmasis žymiosios „dolerių“ trilogijos filmas „Sauja dolerių“ (Per un pugno di dollari, 1964), kiti du – „Keletu dolerių daugiau“ (Per qualche dollaro in più, 1965) ir „Geras, blogas ir bjaurus“ (Il buono, il brutto, il cattivo, 1966). Šie filmai sukėlė revoliuciją vesterno žanre, o novatoriškos ir atmosferos E. Morricone partitūros tapo „spagečių vesterno“ sinonimu, su paprastomis, tačiau ryškiomis melodijomis, vokalizavimu, švilpavimu ar netradicinių instrumentų naudojimu. E. Morricone talentas paskatino jį bendradarbiauti ir su kitais žinomais režisieriais. Jis kūrė įvairių žanrų filmams, įskaitant kriminalines dramas, pvz.: „Neliečiamieji“ (The Untouchables, 1987), romantiškas dramas, tokias kaip „Naujasis „Paradiso“ kino teatras“ (Cinema Paradiso, 1988) ar didingus istorinius epus, kuriam būtų galima priskirti filmą „Misija“ (The Mission, 1986).

E. Morricone indėlis į muzikos ir kino pasaulį buvo įvertintas daugybe apdovanojimų ir pagyrimų. Keletas iš beveik penkių dešimčių įvertinimų: Garbės „Oskaras“ (2007), „Grammy“ apdovanojimas, Venecijos bienalės „Auksinis liūtas“ už visą kūrybą (2010) ir 2019 metais kardinolo Gianfranco Ravasi, įteiktas auksinis popiežiaus Pranciškaus pontifikato medalis už kūrybinį indėlį. Nepaisant to, kad E. Morricone yra vienas garsiausių visų laikų kino kompozitorių, pirmas „Oskaras“ už geriausią originalų filmą E. Morricone buvo įteiktas už Quentino Tarantino filmą „Grėsmingasis Aštuonetas“ (The Hateful Eight, 2015) tik 2016 m. Tai buvo nuostaba ir sutrikimas kino ir muzikos pasaulio bendruomenei, žinant kompozitoriaus ankstesnių darbų poveikį ir populiarumą.

Marija Arutiunova. Organizatorių nuotr. 

Pats kompozitorius yra prisipažinęs, kad nebuvo didelis vakarietiškų filmų gerbėjas, o tai ironiška, nes būtent su jais siejamos garsiausios E. Morricone kompozicijos. Kartą jis pareiškė, kad priėmė pasiūlymus kurti vakarietiškus filmus, nes jie leido jam eksperimentuoti. E. Morricone buvo žinomas dėl savo netradicinių ir eksperimentinių metodų, leidžiančių sukurti savo muzikinėms kompozicijoms reikalingus garsus. Pavyzdžiui, jis dažnai naudojo kasdienius daiktus, tokius kaip alaus buteliai, švilpimas, gyvūnų triukšmas. Kompozitoriaus noras peržengti tradicinių instrumentų ir technikų ribas rodo jo novatorišką požiūrį į muziką. Be kino muzikos E. Morricone sukūrė apie šimtą klasikinės muzikos kūrinių, įskaitant solo, kamerinius ir simfoninius kūrinius. Kompozitorius E. Morricone neslėpė, kad visą gyvenimą buvo tikėjimo žmogus. Ne viename interviu E. Morricone tvirtino, kad sakralios muzikos gijas galima atrasti visuose jo kūriniuose, įkūnijančiuose šiuolaikinę kultūrą. Jo muzikinės partitūros auditoriją nukreipia į skirtingus laikus ir aplinkas, žadina vaizduotę ir stiprina pasakojimą.

„E. Morricone kūriniai įkvėpė daugelį muzikantų, o jo įtaka muzikos industrijai yra milžiniška. Užburiančios E. Morricone melodijos žavi ne tik tą vyresnę kartą, kuri matė ir augo su filmais bei jo muzika. Vis jaunesnės kartos atsigręžia į E. Morricone melodijas, stipriau įtvirtindami kompozitorių kaip didį visų laikų muzikos Maestro. Šiemet kompozitoriui būtų sukakę 95 metai, tačiau ne data atvedė mus prie E. Morricone muzikos koncerto, o melodijos iš kino filmų, kuriose girdime daug gyvenimų ir emocionaliai skambančio turinio. Programos premjera jau greitai, tačiau mums norėtųsi, kad E. Morricone muzika mus lydėtų dar mažiausiai penkis metus – iki kompozitoriaus šimtmečio“, – vizionieriškus planus atskleidė koncerto organizatorius – KĮ „Kauno santaka“ vadovas Vaidas Andriuškevičius. 

Į matytas ir išgyventas kino teatruose E. Morricone muzikos keliones Kauno valstybinėje filharmonijoje šių metų gruodžio 20 d. kviečia Marija Arutiunova (sopranas), Valstybinis choras „Vilnius“ (meno vadovas ir vyr. dirigentas Artūras Dambrauskas), Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“ (vyr. dirigentas Giedrius Vaznys), dirigentas Jonas Janulevičius, vizualizacijų autorius Karolis Bratkauskas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

nepavadinsi vesternu

nepavadinsi vesternu portretas
Le professionnel. Tai vienas geriausių visų laikų veiksmo trileris. Chi Mai lyg tam filmui specialiai sukurta.

h2O

h2O portretas
Vien jau dėl šio kompozitoriaus muzikos galima buvo žiūrėti tuos vesternus.
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių