- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Įsivaizduokite sankryžą, kurioje galima sukti tik į kairę arba – į dešinę. Fluxus pasirinkimas būtų rauti į viršų!“ – sako Tomas Erbrėderis, rugsėjo 8-ąją vyksiančio „Fluxus festivalio“ režisierius. Ne kartą tokiuose renginiuose kaip žiūrovas dalyvavęs menininkas į tradicija tapusį renginį šiemet kviečia pažvelgti kaip į virsmą.
„Netikėtumas, impulsas kažką padaryti visiškai nurautai, kitaip. Tik ne suplanuotai, bet tarsi savaime, – paklaustas, kas jam yra fluxus, sako režisierius. – Kadangi man pačiam fluxus judėjimas ir Jurgio Mačiūno fenomenas yra nuoširdžiai įdomūs ir verti įsigilinimo, tad natūralu, kad tai, ką perskaičiau, nusėdo kažkur smegenyse ir tarsi koks lėlininkas patampo už virvučių. Tačiau išties fluxus pavyksta tuomet, kai apie tai negalvoji.
Man labai patinka, kad Jurgio Mačiūno brėžiamame fluxus kelyje nereikia daug priemonių, pasiruošimo. Tiesiog čiumpi tai, kas yra po ranka, ir sukuri gražų, smagų dalyką. Taip, kaip tai daro vaikai: jei pažiūrėsite, kaip žaidžia vaikai, pamatysite, kad jie iš tiesų gerai fliuksina! Daiktus ir aplinką paversdami žaidimo vieta, vaikai kuria smagumą, kuriame dominuoja vidinis tikėjimas tuo, ką darai. Tiki – ir to pakanka. Tau jau pavyko. Labai panašus mechanizmas veikia ir „Fluxus festivalyje“: fliuksinti gali iš to, ką turi. Pagaliau, fluxus juk apskritai yra pats žmogus. Tu tiesiog imi ir atrandi kitą kelią, nugriauni esamą struktūrą ir pamatai ją kitokią – su netikėtomis alternatyvomis.“
Tomas Erbrėderis. D. Rimeikos nuotr.
– Kokį pats regite „Fluxus festivalį“ ir kokį norite parodyti šiemet?
– Kauno „Fluxus festivalis“ ir kopimas į Parodos kalną yra atradimo kelionė, todėl šiemet sakome: kol neužkopsi, nesuprasi. Tai galimybė pasireikšti ir užkopti į kalną savo būdu. Kiekvienas žmogus ateina su savo suvokimu, su įgyvendinta fantazija. Tai yra gražu.
Fluxus įneša į mūsų kasdienį gyvenimą smagumo, juoko, santykio pasikeitimo. Man atrodo, kad fluxus yra kartu ir drąsa: ne kiekvienas išdrįsta tapti kopiančiųjų į Parodos kalną dalimi. Esama daug autoironijos, kuriai taip pat reikia drąsos – gebėti pasijuokti iš savęs.
Tačiau, jei vienais metais buvai pasyvus stebėtojas, galbūt kitais jau ateisi su savo fliuksišku kūriniu ir kopsi su kitais fliuksintojais. Nes tai – užkrečiamas dalykas.
Kai sutinki panašių į save kūrėjų, fliuksiškų žmonių, tai tampa puikiu vaistu nuo rutinos ir įprastumo. Iš čia ir šių metų festivalio idėja: receptas – kaip metodas pasveikti, pagyti.
– Ar pačiam teko fliuksinti ankstesniuose festivaliuose?
– Taip, žinoma! Nuolat susigalvodavome kažką keisto. Kartą savo dalyvavimą su bičiuliu pavertėme nedideliu performansu renginio viduje: ant baltų marškinėlių lipnia juosta užsiklijavę atspausdintus Jurgio Mačiūno portretus, išsitraukėme lagaminą, pilną pačių įvairiausių formų ir spalvų akinių, o tada juos matavomės, kviesdami pažvelgti į fluxus per J. Mačiūno akinius, kaip tai galėtų atrodyti šiandien. Netikusius akinius metėme į šalia pastatytą unitazą. Va, tokia smagi improvizuota mažytė patirtis.
– Ar sutiktumėte su Ryčio Zemkausko apibūdinimu, kad „Fluxus festivalis“ – tai intelektualus karnavalas?
– Kodėl gi ne? Man atrodo, pati fluxus samprata yra apie tai, kad jis gali būti kiekvienam dalyviui vis kažkas kitas ir pasiduoda labai įvairioms interpretacijoms.
Juolab kad karnavališkumo ir intelektualumo išties netrūksta: jei pasiruošiau kopti, apgalvojau, kodėl mano kostiumas toks, su kuo asocijuojasi, vadinasi, jau esu įdėjęs nemažai intelektualinių resursų. Tai kodėl tai ne intelektualus karnavalas?
Ribų nėra. Yra laisvė ir laisvės karnavalas: kaip tau tą dieną atrodo, taip ir daryk.
Iš tiesų, kopimas į kalną – metai iš metų išliekanti tradicija. Tarp ryškesnių festivalio pokyčių bus tai, kad šiemet brėšime ryškesnę siužetinę liniją, o festivalį suskirstėme tarsi į tris lygmenis.
– Festivalis vyksta jau šeštą kartą, tad natūralu, kad jame atsirado tam tikrų tradicijų. Kaip balansuojate tarp palikimo ir tradicijas savo pačia esme laužančio fliuksiškumo?
– Iš tiesų, kopimas į kalną – metai iš metų išliekanti tradicija. Tarp ryškesnių festivalio pokyčių bus tai, kad šiemet brėšime ryškesnę siužetinę liniją, o festivalį suskirstėme tarsi į tris lygmenis.
Pirmasis bus kalno papėdėje, kur J. Mačiūno namas virs Mačiūno registratūra, „virškinančia“ ir „keičiančia“ tuos, kurie į jį užeina.
Antruoju taps pats kalnas, virsiantis tyrimų laboratorija su animatoriais, mano pramintais „mačiūniukais“. Šie taip pat stengsis sąveikauti su kopiančiais į kalną žmonėmis ir personažais, mėgins juos įtraukti, provokuoti. Žinant, kad kiekvienas kopiantis būna labai individualus ir paprastai siekia pabrėžti savo idėją, bus įdomu stebėti, kaip visa tai skleisis, juolab kad mūsų sumanymus padės sustiprinti techniniai sprendimai.
Trečiasis etapas lauks kalno viršuje – ten bus atidarytas Fluxus reivo kabinetas, kuriame pasitiks elektroninės muzikos orkestras ir paties Jurgio Mačiūno personažas, ir jo asistentė.
Nežinau, ar tai kažkas stipriai naujo, bet norisi, kad atėjęs žmogus išsineštų ir kažkokią mintį: kur jis dalyvavo, kas čia atsitiko? Kokį postūmį ar impulsą davė šis fluxus vyksmo receptas? Mūsų užduotis, kad kiekvienas dalyvavęs grįžtų šiek tiek pasikrovęs fliuksiškos energijos, kuri jį maitintų iki kitų metų kopimo.
Idėja – visus sujungti taip, kad tiek kopiantieji, tiek žiūrovai pasijustų vyksmo dalimi. Tai nemažas iššūkis, bet, manau, jis įgyvendinamas.
– Vienas svarbių šio festivalio bruožų yra bendra kūryba – tiek dalyvių, tiek organizatorių, tiek ir žiūrovų. Kiek jos bus šiemet ir kokiais pavidalais ji skleisis?
– Čia, kaip ir spektakliuose: įvykus premjerai, ir aktoriai, ir režisierius neretai nustemba, kad žiūrovai reaguoja į visai kitus akcentus ir spektaklio vietas, nei buvo tikimasi. Tad ir šiame renginyje, nors mąstome apie metodus, kurie techniškai ir režisūriškai padėtų įtraukti dalyvius, kad šie taptų renginio sumanymo dalimi, tačiau galutinio rezultato nežinome ir negalime žinoti.
Idėja – visus sujungti taip, kad tiek kopiantieji, tiek žiūrovai pasijustų vyksmo dalimi. Tai nemažas iššūkis, bet, manau, jis įgyvendinamas. Kiekvienas dalyvis atsineša savo fliuksišką indėlį, iš kurių sulipdome bendrą veiksmą, šurmulį. O kaip jis užsives ir į kurią pusę pakryps, sunku tiksliai atspėti. Šiaip ar taip, visa tai, kas vyks rugsėjo 8 d., kviečia žmones pabūti sau ir savaime, pabėgti iš savo kasdienio užburto rato, rutinos ir džiaugsmingai pasimėgauti aplinkiniais, leisti sau švęsti ir juoktis.
Kas? „Fluxus festivalis“.
Kur? Parodos kalno prieigos.
Kada? Rugsėjo 8 d. 22.30 val.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Skambant prancūziškosios romantikos kūriniams prasidėjo XXIX Pažaislio muzikos festivalis5
Penktadienio vakarą Pažaislio vienuolyno didžiajame kieme Kauno publika džiugiai pasitiko ilgai lauktą viešnią – britų karališkąjį mecosopraną damą Sarah Connolly. Pirmą kartą Baltijos šalyse koncertavusi pasaulinio gars...
-
Naujas stalo žaidimas kviečia sukurti sėkmingą kino teatrą
Pirmasis Lietuvoje stalo žaidimas apie kino teatrus – jau realybė. Kauno kino centras „Romuva“ kartu su dviem kino teatrais iš Kroatijos – Kino Valli ir Kino Gaj, sukūrė stalo žaidimą „Žaidžiame kiną“, kvie...
-
Žmogų apibūdina jo veiksmai, o ne tautybė13
„Vokiečiams nelengva priimti faktą, kad karo metu Vokietijos civiliai taip pat galėjo tapti aukomis“, – sako vokiečių rašytoja Sabrina Janesch. Apsilankiusi Kauno literatūros savaitėje, ji pristatė naujausią savo romaną &bdqu...
-
Organizuotų tekstų išminties upė17
Kino centre „Romuva“ įvykusi poezijos ir muzikos popietė „Dar vienas pavasaris su Vytautu Landsbergiu ir Petru Vyšniausku“ sulaukė būrelio svaraus žodžio mylėtojų. Išmoningai organizuotame renginyje buvo galima įs...
-
Unikalios Kauno valstybinio lėlių teatro gastrolės JAV: aplankė Lietuvos išeivius ir jų vaikus1
Gegužės mėnesį 8–24 d. Kauno valstybinio lėlių teatro (KVLT) lėlininkai leidosi į išskirtines gastroles, kurių misija buvo pasiekti bei priminti apie lietuviškas šaknis, kultūros savitumą, kalbos grožį kitapus Atlanto gy...
-
Kaune prasideda Pažaislio muzikos festivalis1
Kaune, Pažaislio vienuolyne, penktadienį prasidės XXIX Pažaislio muzikos festivalis, jį pradės pirmą kartą Baltijos šalyse koncertuosianti pasaulinio garso dainininkė dama Sarah Connolly (Sara Konoli). ...
-
D. Ibelhauptaitė: investicijos į jaunus kūrėjus visada atsiperka8
„Iš meilės ir tyro idealizmo sėkmės ir finansinių rezultatų negausi. Jei norime turėti pasaulinio garso atlikėjus, privalome investuoti į jaunus žmones, suteikti jiems galimybių augti ir tobulėti. Buvo laikas, kai „Bohemiečiams&l...
-
„Kaunas Cantat“ – prestižinė platforma atlikėjams ir dovana klausytojams
Tarptautinis chorinės muzikos festivalis „Kaunas Cantat“ skaičiuoja jau dvyliktą skambantį sezoną. Festivalio sumanytojo ir meno vadovo Rolando Daugėlos iniciatyva kauniečiai ir miesto svečiai kasmet turi galimybę išgirsti geriausi...
-
„Kauno dienos“ studija: Pažaislio muzikos festivalis stebins naujomis erdvėmis1
Šiandien „Kauno dienos“ studijoje svečiuojasi Pažaislio muzikos festivalio direktorė Giedrė Mikaitienė. ...
-
Pažaislio festivalio meno vadovas E. Montvidas: kviečiame laužyti stereotipus
Gegužės 31 d. prasidės ilgai laukta kasmetinė muzikos gurmanų šventė – net tris mėnesius truksiantis XXIX Pažaislio muzikos festivalis. Apie jo gaires, tikslus ir ypatumus su festivalio meno vadovu, plačiai žinomu tenoru Edgaru Montvidu ...