A. Kasprzycka apie karilioną: šis instrumentas tik atrodo konservatyvus

A.Kasprzycka – karilionininkė ir garso inžinierė, siekianti populiarinti kariliono muziką, atlikdama šiuolaikinių kompozitorių kūrinius. Muzikė gilino savo žinias studijuodama Gdanske, Levene, Amersforte ir Midelburge. Vėliau dirbo vyriausiąja redaktore karilionui skirtame lenkų žurnale "Carillon News".

Šiandien A.Kasprzycka daug koncertuoja ne tik standartiniu, bet ir mobiliuoju karilionu, siekdama parodyti, kad karilionas visai ne konservatyvus instrumentas. Festivalio išvakarėse su A.Kasprzycka kalbamės apie šio instrumento ir tango derinį, nuolat besikeičiančią šio instrumento muziką ir Kauno laukiančią programą.

– Trečiajame tarptautiniame Kauno kariliono muzikos festivalyje klausytojus džiuginsite tango muzika. Pripažinkime, kariliono ir tango derinys skamba kiek neįprastai. Pristatykite savo programą – kokias dar melodijas išgirs festivalio auditorija?

– Iš tikrųjų, karilionu galima groti įvairiausią muziką. Svarbu tik viena – ji turi būti kokybiškai ir profesionaliai aranžuota. Mėgstu tango skambesį, todėl šią muziką dažnai įtraukiu į savo koncertines programas. Atlikta karilionu, ji skamba išties nuostabiai. Juk tango kūriniai dažniausiai yra itin romantiški, tad jie ypatingai tinka ne ką mažiau romantiškam varpų skambesiui. 

Tačiau Kauno kariliono festivalyje neapsiribosiu vien savo mėgstamu tango. Taip pat sugrosiu specialiai karilionui skirtus kūrinius. Tarp jų – trijų lenkų kompozitorių: Magdalenos Cynk, Annos Rocławska-Musiałczyk ir Krzysztofo Zimmermanno kompozicijas. Koncerto pabaigoje atliksiu publikai gerai žinomus ir mėgstamus kūrinius. Vienas jų – Isaaco Albénizo ",Leyenda" – itin populiari šio kūrinio gitaros versija. Taip pat grosiu Philipo Glasso "Metamorphosis Two". Manau, kad abu šie kūriniai daug geriau skamba, kai yra atliekami karilionu, negu originaliose pianino versijose.

Anna Kasprzycka. M. A. Witkowskio nuotr.

– Dažnai karilionu atliekate šiuolaikinių Lenkijos kompozitorių muziką. Tačiau šis instrumentas – itin tradicinio skambesio. Ar sunku aranžuoti ir pritaikyti modernią muziką karilionui?

– Tiesą pasakius, karilionas ir jo muzika per penkis šimtus metų savo istorijos nuolat keitėsi. Šis procesas vyksta ir šiandien. Pati asmeniškai dedu daugybę pastangų, kad pritraukčiau modernios muzikos kompozitorius, ypač jaunosios kartos, rašyti kūrinius karilionui. Tikiu, kad tai yra puikus kelias populiarinti šį instrumentą. Juk dažniausiai kūriniai karilionui būna tiesiog aranžuojami. Todėl be galo svarbu palaikyti kompozitorių, rašančių muziką būtent karilionui, srautą.

– Šį instrumentą populiarinate ir grodama mobiliuoju karilionu įvairiuose renginiuose, pavyzdžiui, cirko ar lėlių teatro pasirodymuose. Tad paneigtumėte nuomonę, kad karilionas – itin konservatyvus instrumentas?

– Tikrai paneigčiau – karilionas visiškai nėra konservatyvus. Tačiau tikriausiai dėl savo varpų skambesio jis dažnai siejamas su bažnyčiomis. Be to, dauguma jų pasaulyje ir yra įkurti bažnyčių bokštuose. Tad atsižvelgdami į tai, žmonės, matyt, ir laiko šį instrumentą konservatyviu. Tačiau tai – klaidinga asociacija, nes karilionu galima atlikti įvairiausią muziką.

Džiugu, kad su mobiliuoju karilionu galima koncertuoti ne tik įsitaisius aukštame bokšte, bet ir keliauti, kur širdis užsimano.

– Papasakokite apie mobilų karilioną. Ar juo lengviau groti nei tikruoju? Galbūt mobiliuosius karilionus karilionininkai naudoja praktikuodamiesi?

– Praktikuodamiesi mes naudojame pratybų karilioną. Jo varpai yra pakeisti mažomis metalinėmis lėkštutėmis, kurios sušvelnina garsą. O mobilusis karilionas yra gana naujas išradimas. Jis padeda populiarinti instrumentą ir yra įdomus žmonėms, nes jie gali matyti muzikantą – priešingai nei tradiciniu atveju.

Mobiliuoju karilionu taip pat galima lengvai groti duetu su kitais instrumentais. Juk visi jie tokiu atveju yra "ant žemės", t.y. tame pačiame lygmenyje. Džiugu, kad su mobiliuoju karilionu galima koncertuoti ne tik įsitaisius aukštame bokšte, bet ir keliauti, kur širdis užsimano. Kalbant apie instrumentų skirtumus, mobilusis karilionas skiriasi tik tuo, kad jo varpai yra įkurdinti ne bokšte, o sunkvežimyje.

– Vis dėlto, ar egzistuoja instrumentų, su kuriais karilioną galima derinti?

– Taip, kai kuriais atvejais skirtingas instrumentų derinimas gali lemti jų netinkamumą groti duetu su karilionu. Tačiau šis instrumentas gana lankstus ir juo galima kurti įvairiausius derinius.

Niekada nebuvau scenos žmogus, todėl man patinka būti tam tikra prasme nutolusiai nuo savo auditorijos.

– Kadangi esate muzikantė, daug keliaujate. Jūsų nuomone, kuri šalis palankiausiai žvelgia į karilioną? Galbūt tai – Nyderlandai – šio instrumento gimtinė?

– Iš tikrųjų, esama tam tikrų skirtumų tarp skirtingų šalių požiūrio į karilioną. Tačiau svarbiausi yra skirtumai tarp miestų. Iš patirties galiu pasakyti, kad vietinė bendruomenė yra didžiausia jėga populiarinant šį instrumentą. Dėl šios priežasties toje pačioje šalyje gali būti kelios visiškai skirtingos situacijos. Viename mieste karilionas gali būti gana mėgstamas ir populiarus, o kitame – ne itin.

– Karilionininkai turi gana unikalų santykį su savo auditorija. Juk grodami jie nemato, kas dedasi apačioje. Tokiu būdu groti lengviau ar sunkiau?

– Niekada nebuvau scenos žmogus, todėl man patinka būti tam tikra prasme nutolusiai nuo savo auditorijos. Tačiau kai groju mobiliuoju karilionu, palaikau glaudesnį ryšį su klausytojais.

– Kokią muziką labiausiai mėgstate groti?

– Labiausiai mėgstu publikai pristatyti naujai parašytus kūrinius. Mano repertuaras įvairus – žinoma, groju standartines kariliono kompozicijas, tačiau atlieku ir klasikinės bei populiariosios muzikos aranžuotes.