- Justina Paltanavičiūtė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Šokio žingsniu“ – taip vadinasi būsimoji šiuo metu įrašoma kompaktinė plokštelė, kurioje suguls dar niekur neskambėję kameriniai Teisučio Makačino kūriniai. Juose – porceliano trapumu, šokio grakštumu ir improvizacijų tikslumu pasižyminčios melodijos.
Tarsi iš kompozitoriaus kūrybos paraščių ištrauktos grakščiais šokių ritmais papildytos pjesės smuikui ir siuitos smuikui, saksofonui ir fortepijonui skambės ir koncertų ciklo, prasidėsiančio lapkričio 16 d. Kaune metu.
Kamerinius T. Makačino kūrinius atliks saksofono virtuozas Petras Vyšniauskas, smuikininkė Ilona Klusaitė, pianistai Goda Stanionytė ir Mykolas Bazaras. Koncerte dalyvausiantį T. Makačiną kalbins ir programą moderuos kompozitorė Zita Bružaitė.
Akustinis malonumas
Šiemet, kaip sako pats, kuklią 85 metų sukaktį švenčiantis kompozitorius T. Makačinas įsitikinęs, kad kamerinė muzika – tai ne vien aimanos ir gili filosofija. Tai ir malonumas, kaip gera kava. Nors dažnas klausytojas T. Makačino vardą susieja su melodingomis jo dainomis, tokiomis kaip „Vėjas man pasakė“, „Berniukai“, „Vėl namo, vėl namo“, kompozitoriaus akademinės kamerinės kūrybos laukas taip pat yra labai įdomus ir svarbus.
„Tai yra intelektualios, rafinuotesnės raiškos sfera. Visą laiką domėjausi šokių muzika, dainomis ir tai atsispindi visuose mano kūrybos baruose. Kiekviename šios programos kūrinių yra šokių muzikos elementų, nes ritminė muzika yra artima mano pasaulėjautai. Nė vienas mano kūrinys neišsiverčia be stipriai organizuoto elemento – niekur nėra klaidžiojimo rūke ar judėjimo į priekį“, – sako kompozitorius.
Šis muzikinis projektas priartina šiuolaikinės akademinės muzikos stilistiką prie lengvesnės muzikos žanrų, ir tai yra labai vertinga.
Altininkas, dirigentas, muzikologas, mylimas I. Klusaitės dėstytojas ir, kaip sako ji pati, guru daugeliu aspektų Donatas Katkus mano, kad šis muzikinis projektas priartina šiuolaikinės akademinės muzikos stilistiką prie lengvesnės muzikos žanrų ir tai, anot jo, yra labai vertinga. Nors pats T. Makačinas projekte „Šokio žingsniu“ skambančius kūrinius vadina „maloniai pasiklausoma muzika su kavos aromatu“, D. Katkus pastebi, kad šie opusai atlikėjams kelia nemenkų techninių iššūkių, o kartu ir svarbių metodinių užduočių, tad reikšmingai papildo lietuviškos kamerinės muzikos repertuarą.
Projekto iniciatorė I. Klusaitė sako, kad projekte „Šokio žingsniu“ skambėsiantys kūriniai yra labai įdomūs stilistiškai. Juose ataidi renesanso, baroko ir klasicizmo žanrų bruožai, unikaliai ir originaliai naudojama polifonija, šalia gracingumo ir minkštumo ryškėja ir švelnus sarkazmas ar net šaržo elementai.
„Tai nėra stambių formų kūriniai, tačiau muzikinė medžiaga, palyginti su kitais smulkių formų kūrinių smuikui pavyzdžiais, yra labai išvystyta. Nors pedagoginį darbą dirbu jau daug metų, nė karto neteko girdėti, kad kas atliktų T. Makačino kūrinius smuikui, tad tik gavusi natas, ėmiau jas smalsiai analizuoti. Mane iš karto sužavėjo minkštumas ir melodingumas, o kūrinių virtuoziškumas atsiskleidė ne iš karto, pamažu“, – pasiruošimo koncertams ir įrašams akimirkomis dalijasi I. Klusaitė.
Gimusi iš draugystės
Muzikinės programos „Šokio žingsniu“ inspiracija tapo asmeninė smuikininkės I. Klusaitės ir T. Makačino pažintis viename Birštono festivalių. „Tuomet pirmą kartą girdėjau I. Klusaitės smuikavimą. Buvau sužavėtas jos vidinės kultūros, nuostabaus tono. Pasikalbėjome, ir I. Klusaitė maloniai sutiko atlikti mano būsimus kūrinius smuikui“, – pažinties akimirkas prisimena T. Makačinas.
Dauguma per dvejus metus atliktų kompozicijų gimė iš anksčiau sukurtų T. Makačino opusų. „Kai kurie šių kūrinių yra originalūs – pavyzdžiui, šokiai buvo parašyti specialiai smuikui ir fortepijonui, o kiti yra kūrybiškai pritaikytos jau egzistuojančių kūrinių transkripcijos. Jos skiriasi nuo pirminių šaltinių, kurie tapo tik įkvėpimu, starto linija atsirasti naujiems kūriniams – perrašytos kompozicijos yra labiau išplėtotos, tad skamba kaip nauji kūriniai“, – kūrybos proceso detalėmis dalijasi kompozitorius.
Pasakodama apie būsimų koncertų programą, I. Klusaitė sako, kad ji natūraliai skyla į dvi dalis, kurių pirmoji – akademinė, antroji – artima džiazo stilistikai. T. Makačinas teigia kūrybos procese į muziką perkėlęs porceliano struktūrą, kuri jį ypač žavi trapumu.
„Muzikoje stengiausi pinti tokius trapumo raštus, kurie reikalauja dėmesio, ir, žinoma, didelio atlikėjų kultūrinio pasiruošimo ir pajautimo. Dalyvaudamas repeticijose supratau, kad tokios mano mintys bus puikiai realizuotos“, – pasakoja T. Makačinas. Kita programos dalis – kompozitoriaus užrašytos improvizacijos: „Labai tiksliai, su visomis artikuliacijomis, visomis pauzėmis ir akcentais. Man labai patinka džiazas, bet pati improvizuoti nemoku, tad tiksliai užrašyta improvizacija man, kaip klasikinės muzikos atlikėjai, teikia ypač daug džiaugsmo“, – apie koncerto programą pasakoja I. Klusaitė.
Naujas kūrybos gūsis
Kompaktinės plokštelės „Šokio žingsniu“ išleidimo laukimas ir joje sugulusių naujų kūrinių pristatymas koncertų cikle sutampa su T. Makačino 85-mečio sukaktimi. Pats kompozitorius džiaugiasi, kad ką tik sukurta kamerinė muzika skambės plačiai – jo gimtajame mieste Kaune, Vilniuje ir Klaipėdoje.
D. Katkus juokauja, kad tvarkingai senstantis bičiulis yra sąžiningiausias jam žinomas kompozitorius, nes stropiai laikosi struktūros ir savo muzikos konstravimo principų. I. Klusaitė ypač vertina T. Makačino džentelmeniškumą, tikslumą, darbštumą ir jautrumą.
„Bendrauti su juo labai malonu. Jis pats man sakė, kad ši kamerinės muzikos programa jam yra tarsi šviežias oro gūsis – jis jaučiasi pakylėtas, kad domimasi jo naujais kameriniais kūriniais. Tad norisi palinkėti, kad Aukščiausiosios jėgos lydėtų jį ir jo šeimą, kad jis sukurtų dar ne vieną kūrinį smuikui ar keliams instrumentams“, – sako I. Klusaitė.
Į būsimą kompaktinę plokštelę „Šokio žingsniu“ sugulsiantys kūriniai skambės lapkričio 16 d. festivalyje „Iš arti“ Kauno valstybinėje filharmonijoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kaune nuskambėjo Gatvės muzikos diena: liūtis žiūrovams – ne kliūtis2
Šeštadienį, gegužės 18 d., Kauno senamiestyje, Vilniaus gatvėje įkurtose septyniose salose susirinko daugiau kaip 25 kolektyvai ir atlikėjai, nuo beatboxo ir jamo iki gyvu garsu lepinusio pankroko ar country roko atlikėjų, smuiko, akordeo...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone gegužės 22–26 d.
Gegužės 22 d. Kauno rajono muziejaus Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus: 16 val. tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ vakaras. Gegužės 23 d. Rokų laisvalaikio salė: 17.30 val. klasikinės muzikos ko...
-
Raudondvaryje šurmuliavo Šeimų šventė ir Muziejų naktis
Gegužės 11 d. susirinkusius į Raudondvario dvaro sodybą lepino ne tik puikus oras. Čia vyko ir Šeimų šventė, ir Muziejų nakties fiesta. Skaičiuojama, kad abiejuose renginiuose pabuvojo tūkstančiai žmonių, norintiems dalyvauti nemokam...
-
Nemuno pakrantės virs fantazijos, gamtos ir istorijos įkvėpto meno galerija
Iki pat kito savaitgalio Panemunės ir Šančių paplūdimiuose, Nemuno saloje, vyks Upės ir Žemės meno pleneras, kurio dalyviai iš natūralių gamtinių medžiagų kuria pasirinktos vietos savitumą atspindinčius kūrinius, integruojant juos ...
-
K. Navakas ir bohemiški nuotykiai5
Maironio lietuvių literatūros muziejuje trečiadienį rinkosi neabejingieji poeto, rašytojo, vertėjo Kęstučio Navako kūrybai ir jo asmenybei. Čia skambėjo eilės ir prisiminimai. ...
-
Gyvūnų pėdsakais su M. Čepuliu1
Kaunas gausus ne tik invaziniais gyvūnais, bet ir smalsiais žmonėmis. Į gamtos fotografo Mariaus Čepulio knygos pristatymą plūdo minios. Norintys netilpo net ant bibliotekos laiptų. ...
-
Karališkajam mecosopranui scenoje svarbiausia – vaidmuo1
Paskutinę pavasario dieną Pažaislio muzikos festivalį pradės prancūziškosios romantikos kūrinių programa, kurią pristatys britų karališkasis mecosopranas dama Sarah Connolly. „Labai svarbu domėtis tuo, kas vyksta aplink, eiti į ...
-
Dizainerė G. Labanauskaitė: pati gražiausia kūryba gimsta tamsoje3
„Nors regime, neretai daug ko nematome“, – neabejoja dizainerė Gretė Labanauskaitė. Kauno paveikslų galerijoje pristatoma jos atskirtį tarp neregių ir reginčiųjų mažinanti paroda „Pasimatuok jausmą“. ...
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės4
Karštam stiklui įkvepianti gyvybę, menininkė Irina Peleckienė savo darbais kalba apie jo trapumą, kuris lygiai toks pats, kaip ir žmogaus gyvenimas. ...
-
Kultūros forumas: kaip auginti kultūrinį verslumą didžiuosiuose miestuose ir regionuose?7
„Kultūra ir kūryba yra visur, jos būtinos kasdieniam gyvenimui. Vis dėlto tai pastebime tada, kai jų nebelieka“, – tokį perspėjimą kultūros politikos lauko žmonėms siunčia pagrindinis šių metų Nacionalinio kultūros forum...