- Birutė Mačienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Paprastai vasarą prasidedantis ir jos gale pasibaigiantis tarptautinis Pažaislio muzikos festivalis ne kasmet įkopia į rudenį. Šiemetiniam, 24-ajam, Pažaislio vardu pavadintam kultūros įvykiui trijų vasaros mėnesių nepakako, – festivalis prasidėjo gegužės 30-ąją, pasibaigs rugsėjo 1-ąją.
– Kuo dar šiemet buvo išskirtinė muzikos šventė, tradiciškai kasmet prasidedanti bei pasibaigianti šimtmečius ant Taikos kalno stūksančiame Pažaislio vienuolyne?
Atsakyti į šį bei kitus klausimus naujienų agentūra ELTA paprašė vieno iš Pažaislio muzikos festivalio sumanytojų bei jo organizatorių Justino Krėpštos.
– Pirmiausia turėtume paminėti puikius orus, džiuginusius mus visą vasarą. Tuo pačiu – ir fantastišką publiką, kuri liko ištikima festivaliui. Netgi tomis karščiausiomis dienomis, kai daug kas lėkė prie jūros ar kitur pailsėti, minios susirinkdavo mūsų koncertuose. Galima sakyti, kad daugelyje jų muzikos gerbėjų buvo anšlagai. O iš pradžių bijojom, kad žmonių nesurinksim, bet nuogąstavimai nepasitvirtino. Akivaizdu, kad publikos „muzikinis alkis“ tik auga, geros muzikos poreikis – irgi.
Džiaugiamės, ir kad mažieji kamerinės muzikos koncertai sulaukė daugybės klausytojų mažuose miesteliuose, kur viešėjo Pažaislio festivalis. O išskirtiniais šią vasarą galėtume pavadinti liepą bei rugpjūčio pradžioje Kauno valstybinėje filharmonijoje vykusius Kinijos menininkų pasirodymus. Festivalio publika, drąsiai galiu sakyti, svaigo nuo Paganinio konkurso laureato, kinų smuikininko Mengla Huang (drauge su Čiurlionio styginiu kvartetu iš Lietuvos), taip pat pianisto Haiou Zhang (Vokietija/Kinija) virtuoziškai atliekamos muzikos.
Išskirtinis, sakyčiau, buvo ir ką tik nuskambėjęs Pažaislio koncertas Jonavoje, Joninių slėnyje, kur dalyvavo Kauno miesto simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras ir plačiai tarptautiniu mastu žinomas operos solistas Kristian Benedikt (V. Vyšniauskas) bei dirigentas Constantine Orbelianas (JAV). Visų pirma išskirtinis koncertas buvo rekordiniu tam slėniui žiūrovų skaičiumi, nes jų čia susirinko daugiau nei 2 tūkstančiai. Net koncertą dovanoję Jonavos rajono savivaldybės vadovai stebėjosi, kad tiek žmonių susirinko pasiklausyti klasikinės muzikos, operos žvaigdžių.
Pažaislio festivalio pripažinimas vis labiau auga, ir jo misija parodyti klasikinės muzikos grožį dažniausiai su popkultūra susiduriančiai ir vadinamąją lengvąją muziką mėgstančiai publikai, tikiu, pastebimai vykdoma. Argi tai ne puiku?
Apskritai galima sakyti, kad visuose festivalio koncertuose tarp ištikimų Pažaislio gerbėjų vis daugiau matome naujų veidų. Tai – tikrai geras ženklas, – muziką mylinčiųjų būrys pastebimai sulig kiekviena vasara Lietuvoje auga.
– Pažaislio festivalis turi išsiugdęs ir tūkstančius istorinės dramos mėgėjų, bet šiemet jie prie Kauno pilies tradicinio dramos spektaklio nepamatė?
– Na, taip, savo „vizitinės kortelės“ – dramos spektaklio istorine tema prie pilies – 24-asis Pažaislio muzikos festivalis nepateikė, tačiau istorinės tematikos tikrai „neišsižadėjo“. Šiemet prie pilies nuskambėjo kauniečio kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus opera „Prūsai“. Įtraukėme šį didingą muzikos kūrinį į festivalio programą, pagerbdami jo autorių G. Kuprevičių jo 75-ojo gimtadienio proga. Ir neabejojame, jog nenuvylėme žiūrovų tokiu pasirinkimu. Tą bylojo prie Kauno pilies po spektaklio ilgai plojusi atsistojusių kelių tūkstančių kauniečių minia.
–24-oji Pažaislio muzikinė vasara netruks pati tapti istorija, tai gal jau galvojate apie ateinantį, kitąmet vyksiantį, jubiliejinį festivalį?
– Žinoma, nors tebegyvename šiemetinio festivalio rūpesčiais, bet jie greit pasibaigs. Po truputį dėliojame ateities planus, galimą festivalio programą. Norėtume 25-ąjį Pažaislio muzikos festivalį pradėti pasaulyje populiaria vieno žymiausių ir populiariausių XX amžiaus muzikų.- amerikiečių kompozitoriaus Džordžo Geršvino opera „Porgis ir Besė“, sukurta 1935-aisiais.
Užbaigti festivalį norėtume italų opera „Lietuviai“. Reikėtų priminti, kad žymaus italų kompozitoriaus Amilcare’s Ponchielli opera „Lietuviai“ buvo sukurta pagal Adomo Mickevičiaus poemą „Konradas Valenrodas“, o jos premjera 1874 metais įvyko garsiajame Milano „La Scala“ teatre. Apie lietuvių didvyriškumą karuose su kryžiuočiais pasakojantis kūrinys tuomet sulaukė nepaprasto pasisekimo ir tapo pačių italų laisvės kovų simboliu.
Bet turėčiau pridurti, kad per anksti patvirtinti, jog būtent tokia bus 2020-aisiais vyksiančio Pažaislio muzikos festivalio pradžia ar pabaiga. Savaime aišku, ir visos festivalio programos kol kas negalima tiksliai žinoti. Iki tokio žinojimo bei patvirtinimo dar seks netrumpas derybų su atlikėjais periodas, derinimai, tikslinimai bei panašiai. Tačiau organizacinis darbas po truputį jau vyksta.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
KVMT scenoje – reveransas baleto įvairovei: nuo klasikos iki technomuzikos
Baletas gali būti labai įvairus ir turėti daugybę veidų. Tuo įsitikins žiūrovai, apsilankę Tarptautinei šokio dienai skirtame Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) koncerte. Balandžio 27-osios vakarą teatro scenoje atsiskleis tikra klasik...
-
Unikalus garso spektaklis tamsoje: ką girdi ausis, kai nemato akis?1
„Klausymasis – tai kita regėjimo forma“, – neabejoja garso spektaklio „eiti į pat vidurį“ kūrėjai. Garso menininkų kartu su neregiais sukurtas spektaklis vyksta visiškoje tamsoje, klausantis Jono Meko poeziją i...
-
Urbšienės faifoklokai Baniutės svetainėje4
Kačerginėje, buvusioje Mašiotų ir Urbšių šeimų vasarvietėje, kuri apima namelį ir parkų sklypus, daugiau nei 20 metų šeimininkauja Prano ir Jono Mašiotų palikimo puoselėtojų draugijos nariai. Šeimininkauja,...
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga4
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė1
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
R. Jatkevičiūtės-Kasparavičienės sielos peizažai
Šiandien Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“ atidaroma Raimondos Jatkevičiūtės-Kasparavičienės (1959–2023) tapybos darbų paroda „Virš debesų“. ...
-
G. Kuprevičius: esu vietinės reikšmės kompozitorius ir tai man patinka18
Kompozitorius Giedrius Kuprevičius šiemet mini 80 metų jubiliejinę sukaktį. Sveiko humoro jausmo nestokojančio iškilaus kūrėjo jubiliejų Kauno valstybinė filharmonija paminės dviem reikšmingais koncertais. Su šarminguoju M...
-
Tarpininkai: A. Miežio ir I. Kazakevičiaus darbų paroda
Autoriai – tapytojas Andrius Miežis ir menotyrininkas Ignas Kazakevičius – kūriniais kalbasi apie kultūrą ir natūrą, realybę ir mistifikaciją, apie menininkus ir paveikslus, jų „tarpininkavimo“ būdus bendraujant su meno publi...