Pažaislio festivalyje – jubiliejinis tango ir pakylėta muzika

  • Teksto dydis:

Vasarai nenumaldomai virstant rudeniu, XXVI Pažaislio muzikos festivalis kviečia nepraleisti galimybės pasimėgauti po atviru dangumi skambančiomis melodijomis ar pasinerti į dvasingą muziką.

Argentinos aidai

Rugpjūčio 19 d. VDU Botanikos sode festivalis kvies klausytojus paminėti 100-ąsias naujojo tango kūrėjo Astoro Piazzollos gimimo metines. Nostalgiškos aistros kupiną programą "Su gimtadieniu, Ástor Piazzolla!" publikai dovanos Lietuvos kamerinis orkestras ir svečiai iš saulėtosios Italijos: gitaristas Giampaolo Bandini ir bandonija grojantis Cesare Chiacciaretta.

Argentinoje gyvuojaa posakis "Viskas keičiasi, išskyrus tango!" Tai buvo tiesa iki tol, kol šio žanro ėmėsi A.Piazzolla. Prieš 100 metų gimęs kompozitorius jaunystėje labiau žavėjosi džiazu, o ne tango, kuris tuo metu buvo asocijuojamas su prasčiokų gatvės kultūra. Vėliau kompozitorius šį žanrą atrado iš naujo. Bendradarbiaudamas su džiazo ir klasikos atlikėjais bei rašydamas muziką orkestrams, A.Piazzolla sukūrė atskirą muzikos stilių – tango nuevo (naująjį tango), o šiame koncerte skambės ryškiausi šio žanro kūriniai.

G.Bandini ir C.Chiacchiarettos duetas susikūrė prieš devyniolika metų, turėdamas aiškų tikslą: pristatyti argentinietišką muziką, pasitelkiant jos reprezentatyviausių instrumentų žavesį ir magiją. Duetas pasižymi išskirtiniu komunikabilumu scenoje ir nepaprasta charizma. Svarbiausių pasaulio festivalių ir teatrų kvietimu muzikantai apkeliavo daugiau nei 50 šalių, sulaukdami ypatingo kritikų ir publikos pripažinimo,  bendradarbiavo su daugybe iškilių Lotynų Amerikos kompozitorių ir atlikėjų. Duetas stebina nepaprastu ansambliškumu, pasigėrėtinu, ekspresyviu atlikimo stiliumi, apimančiu plačiausią dinamikos skalę nuo fortissimo iki vos girdimo, bet subtilaus, visaverčio piano. Jų technika ir inteligencija leidžia atlikti repertuarą itin skoningai.

Jų pasirodymai – tobuli ir užburiantys. Kritikai teigia: "Instrumentai tampa tarsi G.Bandini ir C.Chiacchiarettos minčių tęsiniais. Jos juda tarsi šachmatų lentoje: kiekvienas judesys siekia atitolinti partijos pabaigą. Tai klausimų, atsakymų ir vyksmo alchemija, šokis, kuris tuo pat metu ir gedulingas, ir nežabotai veržlus. Unikali jų interpretacijų darna kyla inspiruota ne racionalaus proto, o dvasinių impulsų. Muzika alsuoja plačiu, šiltu vokaliniu vibrato, nuostabos ir azarto nuojautomis, nenutrūkstama tėkme, gaiva ir laisve. Tai muzikinė fantazija: ne varginančios minčių varžytuvės, o nenutrūkstamas, natūralus jų alsavimas."

Profesoriaus Sauliaus Sondeckio įkurtas Lietuvos kamerinis orkestras – vienas iškiliausių ir labiausiai pasaulyje vertinamų Lietuvos kolektyvų. Orkestro – Lietuvos atlikimo meno ambasadoriaus – gastrolių maršrutai yra išraižę beveik visas Europos šalis ir pasiekę tolimus kitų žemynų kraštus. Jiems daugybę kartų plojo Berlyno filharmonijos, Vienos "Musikverein", Londono "Royal Festival Hall", Romos "Santa Cecilia", Amsterdamo "Concertgebouw", Paryžiaus "Salle Pleyel" ir "Gaveau", Leipcigo "Gewandhaus" ir dar daugelio įspūdingiausių koncertų salių klausytojai. Šiandien orkestras ne tik išlaiko pasiektą aukštą meistriškumo lygį, bet atkakliai ieško ir įgyvendina naujus kūrybinius sumanymus, džiugina originaliomis programomis, gyvomis klasikinių kūrinių interpretacijomis.

Kompozitoriui atminti

Rugpjūčio 20 d. Rietavo kultūros centre XXVI Pažaislio muzikos festivalis pristatys Vidmanto Bartulio koncertinį projektą "Pranašystės dabarties Lietuvai". Didžiulį publikos pripažinimą pelnę kompozitoriaus V.Bartulio projektai "Taip, Donelaiti!" ir "Taip niekas tavęs nemylės" sulaukė tęsinio. Deja, kompozitoriui iškeliavus amžinybėn, šis tęsinys – paskutinė tokių koncertinių projektų serijos grandis.

Šiame koncerte, skambant Kauno valstybinio choro atliekamoms V.Bartulio, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Vaclovo Augustino, Fausto Strolios, Algimanto Bražinsko, Laimio Vilkončiaus ir Galinos Savinienės chorinėms dainoms, liesis išraiškingo aktoriaus Dainiaus Svobono interpretuojami tekstai, šmaikščiai apžvelgiantys lietuvio būdą ir jo transformacijas, įvykusias per tris paskutinius dešimtmečius ir netgi ištisą šimtmetį, diriguos Kęstutis Jakeliūnas.

Angelo prisilietimas

Rugpjūčio 22 d. Jiezno Šv.Arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo bažnyčioje nuskambės koncertas, skirtas Pažaislio vienuolyno fundatoriaus, LDK Didžiojo kanclerio Kristupo Zigmanto Paco 400-ųjų gimimo metinių progai paminėti. Du nuostabiai derantys balsai, du sopranai ir lietuvių nacionalinis instrumentas – kanklės. Tokią ligi dangaus sielas pakylėjančią programą "Angelo prisilietimas" parengė dainininkės Ilona Pliavgo, Dovilė Kazonaitė ir kanklininkė Aistė Bružaitė.

Impulsas: „Šiandien mums ir vėl privalu patirti Atgimimą“, – pastebi trėmimų dramai atminti skirto koncerto dirigentė A.Čepaitė. / Organizatorių nuotr.

Abi dainininkės, ne taip seniai baigusios studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA), sėkmingai žengia karjeros keliu, kuria vaidmenis Lietuvos teatruose, dalyvauja koncertinėse programose ir projektuose. LMTA docentės menų daktarės A.Bružaitės sceninį amplua kompozitorius Šarūnas Nakas apibūdina taip: "Ir štai XXI a. pradžioje į sceną žengia kerinčios galios artistė, tobulos tarsi nimfos išvaizdos auksaplaukė kanklininkė, kelianti nepaprastus reikalavimus ne tik sau, bet ir kompozitoriams, imantiems rašyti naujovišką kanklių muziką." Jiezno bažnyčioje klausytojai galės mėgautis šio netikėto ansamblio programoje vyraujančiais šviesos ir džiugesio kupinais muzikos kūriniais.

Viltis ir atgimimas

Rugpjūčio 22 d., sekmadienį, Kauno valstybinėje filharmonijoje XXVI Pažaislio muzikos festivalis kviečia klausytojus į originalų ir susimąstyti skatinantį koncertą "Viltis ir atgimimas", kurio moto yra "Neišsitremkime. Būkime savimi". Į Lietuvos piliečių trėmimų 80-mečio sukakčiai paminėti skirtą renginį publiką kvies Kauno miesto simfoninis orkestras, Kauno vokalinio ansamblio "Acusto" moterų grupė, aktorius D.Svobonas ir dirigentė Adrija Čepaitė.

Lietuvos gyventojų trėmimai buvo Sovietų Sąjungos aukščiausios vadovybės nutarimais vykdytos masinės okupuotos Lietuvos Respublikos gyventojų deportacijos į atokias Sovietų Sąjungos vietoves. Civilių gyventojų trėmimais siekta numalšinti pasipriešinimą sovietizacijai. Iš viso, daugiausia į Irkutsko sritį ir Krasnojarsko kraštą, buvo deportuota mažiausiai 130 tūkst. Lietuvos gyventojų, dar apie 150 tūkst. politinių kalinių ir Lietuvos partizanų buvo įkalinta priverčiamojo darbo stovyklose. Lietuvos gyventojų areštai ir trėmimai prasidėjo 1940 m., iškart po Lietuvos okupacijos ir aneksijos, o 1941 m. birželio 14–22 d. buvo vykdoma viena didžiausių masinio trėmimo programų – per keletą dienų iš Lietuvos išvežta apie 18 tūkst. gyventojų.

Prieš 80 metų prasidėję Lietuvos piliečių trėmimai šiandien minimi kaip valstybingumo stiprėjimo viltis ir kartu nuolatinis kvietimas puoselėti savo kultūrą kaip bendrojo gėrio ir stiprybės šaltinį. Tiek prieš aštuonis dešimtmečius, tiek dabar, išgyvenant pandeminę atskirtį, menas padeda išlaikyti viltį. Pažaislio muzikos festivalis kvies klausytojus patirti ir išgyventi skaudžią istoriją, o koncerto kulminacija taps pirmą kartą Lietuvoje skambėsianti Vilniaus apylinkėse gimusio ir gyvenusio lenkų kompozitoriaus Mieczyslawo Karlowicziaus "Atgimimo simfonija", liudijanti žmogaus stiprybę, ištvermę ir atgimimo jėgą. Greta šio iškilaus opuso skambės žinomo lietuvių išeivijos pianisto ir kompozitoriaus Vytauto Bacevičiaus kūryba, šiuo metu aktyviai kuriančio amerikiečių autoriaus Davido Lango kūrinio premjera Lietuvoje, taip pat – aktoriaus D.Svobono išraiškingai interpretuojama Vytauto Mačernio, Broniaus Krivicko, Aido Marčėno poezija.

"Šiandien mums ir vėl privalu patirti Atgimimą. Atgimimas prikelia,  suvienija, žadina mūsų tautos kūrybines galias. Tegu koncerte skambėsianti muzika nubraukia gedulą ir neviltį bei įžiebia viltį gyventi ir kurti", – sako dirigentė A.Čepaitė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių