- Pranešimas spaudai
- Teksto dydis:
- Spausdinti
2024 m. sausio 10 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje koncertuos „Arsen Petrosyan Quartet“ iš Jerevano. Festivalio „Stačiatikių Kalėdos Lietuvoje“ klausytojams jis padovanos armėnų muzikos vakarą.
Arsenas Petrosianas – garsiausias savo kartos armėnų duduko atlikėjas, populiarintojas. Žinomų duduko meistrų – Djivano Gaspariano ir jo mentoriaus Gevorgo Dabaghyano tęsėjas, Petrosyanas atrado savitą muzikinį kelią, bendradarbiaudamas su Steve'u Hackettu (Genesis), JAE kompozitoriumi Ihabu Darwishu ir Omaru Bashiru.
Su savo įkurtais ansambliais A.G.A trio ir „Arsen Petrosyan Quartet“ jis koncertavo visoje Europoje, Artimuosiuose Rytuose, Centrinėje Azijoje ir Kaukaze. Šias šalis, taip pat JAV, Petrosyanas aplankė kaip solo atlikėjas. 2016 m. Jerevano muzikos konservatorijoje įgijo muzikos magistro laipsnį (Duduko specialybė).
Aktyviai koncertuodamas, atlikėjas taip pat vykdo leidybinę veiklą, veda Armėnijos duduko meistriškumo kursus ir paskaitas Pasaulio muzikos institute (WMI) Niujorke ir „Apollo Chamber Players“ (Hjustonas, Teksasas). Muzikanto įrašai transliuojami Medici.tv, Mezzo TV, BR-KLASSIK, BBC Persia ir kt. Arsen Petrosyan – kvarteto vadovas ir solistas. Kolektyvo programos apima tiek armėnų etninės muzikos pavyzdžius, tiek klasikinės muzikos opusus, A. Petrosyano perdirbtus specialiai šiam ansambliui.
Koncerto organizatorius – Slavų tradicinės muzikos mokykla, Lietuvos tautinių mažumų folkloro ir etnografijos centras. Partneriai – Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos nacionalinė filharmonija.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Moksleivių žemėlapyje – „art deco“1
Simono Daukanto progimnazijos aštuntokai interaktyviame žemėlapyje sujungė tai, ką myli labiausiai, – miesto istoriją, kultūrą ir paveldą. Taip gimė virtualusis art deco žemėlapis. ...
-
Mes prieš 7 306 dienas: kuo pasikeitėme per 20 metų?4
2004 m. gegužės 1-oji, pirma Lietuvos diena ES, įamžinta dviejuose fotografų projektuose ir dokumentiniame filme. Kuo pasikeitėme per 20 metų? ...
-
Žemaičių muziejui „Alka“ toliau vadovaus E. Stonkevičienė
Dabartinė Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė Eva Stonkevičienė laimėjo konkursą šio muziejaus vadovės pareigoms užimti. ...
-
Magiškasis realizmas iš Šri Lankos ir universalios jo pamokos
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis. Ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...
-
S. Kairys su ESINT vadovu aptarė dirbtinio intelekto ir autorių teisių problematiką1
Kultūros ministras Simonas Kairys su vizito į Lietuvą atvykusiu Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (ESINT, angl. EUIPO) vadovu João Negrão Kultūros ministerijoje aptarė aktualias temas, susijusias su dirbtiniu intelektu (DI...
-
Muziejus atsivėrė tiems, kas regi širdimi2
Žmogui su negalia kelionė į muziejų kelia nemažai iššūkių. Kaip savarankiškai aplankyti ekspoziciją, jei negali matyti eksponatų ar fiziškai patekti į parodos salę? Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės ...
-
Gyvenimo prasmė ir džiaugsmas – knygose: J. Strielkūnui – 85-eri
„Štai eina pakrypuodamas, kažko susirūpinęs (bet gali bemat nusijuokti), ant pilvuko prasiskyrusiais marškiniais, štai gurkšnoja negarsiai pašūkaliodamas su jaunais poetais, išmokusiais jo „Bocherso pla...
-
Kada baigsime kopijuoti natas?1
Lietuvos autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija LATGA kartu su Kultūros ministerija pakvietė valstybinių muzikos kolektyvų, Lietuvos nacionalinio kultūros centro, muzikos mokyklų ir kitų suinteresuotų organizacijų atstovus į atvirą ...
-
Buvusioje areštinėje – sovietinės Lietuvos grimasos: nostalgijos kupinas gastronomas21
Duris lankytojams vėl atveria alternatyvios kultūros erdvė buvusioje areštinėje, Vilniuje. Didelio susidomėjimo parodą apie gyvenimą sovietinėje Lietuvoje, kasdienius paprastų žmonių bandymus išgyventi, nepaisant buitį kausčiusio s...
-
S. Dirsytė: ne aš ieškau istorijų, o jos mane susiranda
„Kai rašai istorinį romaną, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizdinys ima virsti...