- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas antradienį po pateikimo pritarė siūlymui atsisakyti suteikti valstybės pripažinimą Lietuvos Jehovos liudytojų religinei bendrijai.
Už tokį Seimo nutarimo projektą balsavo 42 parlamentarai, vienas buvo prieš, devyni susilaikė. Toliau jį svarstys komitetai, planuojama, kad į plenarinių posėdžių salę jis grįš birželio 6 dieną.
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko Tomo Vytauto Raskevičiaus registruotame nutarimo projekte nurodoma, kad ši bendrija neatitinka Konstitucijos ir įstatymo reikalavimo, kad jos mokymas ir apeigos neprieštarautų įstatymams bei dorai.
Jame teigiama, kad Jehovos liudytojų religinis mokymas dėl kraujo perpylimo draudimo nesuderinamas su Konstitucijoje įtvirtinta žmogaus teise į gyvybe, laiduojama žmonių sveikatos apsauga, ypač pabrėžiant vaiko gyvybės ir sveikatos vertybes.
Projekte taip pat nurodoma, kad Jehovos liudytojų religinis mokymas, draudžiantis valstybės gynimą ginklu ar prisidėjimą prie valstybės gynimo neginkluotu būdu, įskaitant karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, skatina nesilaikyti Konstitucijos ir iš jos kylančių reikalavimų ginti valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo.
T. V. Raskevičius, ketvirtadienį pristatydamas projektą, atkreipė dėmesį, kad priėmus šiuo metu jau Seime svarstomas įstatymo pataisas, sudarančias galimybę atlikti alternatyvią karo tarnybą, šio prieštaravimo nebeliks.
Nutarimo projektas nesuteikti Jehovos liudytojams valstybės pripažinimo parengtas remiantis Teisingumo ministerijos ir ekspertų išvadomis.
Jehovos liudytojų religinės bendruomenė buvo teismams apskundusi šias išvadas, bet juos pralaimėjo.
Pirmasis Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma stebėjosi, kad projekte nurodyti tik minėti du argumentai. Anot jo, abejonių kelia pozicija, jog vos 2 tūkst. narių turinti bendruomenė gali būti laikoma kaip turinti atramą visuomenėje.
Lietuvos Jehovos liudytojų religinės bendrijos atstovai anksčiau BNS vylėsi, kad Seimas vis dėlto suteiks jai valstybės pripažinimą.
Bendrijos Visuomenės informavimo skyriaus pateiktame komentare priminti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai Jehovos liudytojų bylose.
„Esame tikri, kad Seimas atsižvelgs į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) paskelbtus sprendimus šiais klausimais. EŽTT ne kartą pabrėžė, kad Jehovos liudytojams įsitikinimų teisę laiduoja viena pagrindinių žmogaus laisvių – religijos laisvė, įtvirtinta Konstitucijoje ir Europos žmogaus teisių konvencijoje, taip pat kad jų įsitikinimai atitinka įstatymus ir vertybes, kurias saugo Konstitucija“, – tvirtino Lietuvos Jehovos liudytojų religinė bendrijos atstovai.
Pasak jų, gavę valstybės pripažinimą Jehovos liudytojai galėtų įstatymų numatyta tvarka savo susirinkimų salėse registruoti santuokas, kaip yra daugelyje kitų religinių bendruomenių.
„O jei prašymas būtų atmestas, taikinga Jehovos liudytojų bendruomenė Lietuvoje gali tapti diskriminacijos ir priekabiavimo objektu“, – teigiama komentare.
Ši bendruomenė 2017 metais pateikė Seimui prašymą suteikti jai pripažintos religijos statusą.
Pagal Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą, netradicinės religinės bendrijos gali būti „valstybės pripažintos kaip Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalis, jeigu jos turi tvirtą ir ilgalaikę atramą visuomenėje ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai“. Valstybės pripažinimas reiškia, kad valstybė palaiko religinių bendrijų dvasinį, kultūrinį ir socialinį palikimą.
Jehovos liudytojai dabartinėje Lietuvos teritorijoje veiklą pradėjo 1912 metais Klaipėdos krašte.
Gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, 2021 metais šios religijos išpažinėjais save įvardijo 2118 asmenų, arba 0,075 proc. Lietuvos gyventojų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Laisvės partija rengia suvažiavimą: nutars, kada vyks kandidatų į Seimą reitingavimas2
Šeštadienį Laisvės partija rinksis į suvažiavimą, kurio metu bus pristatyta, kada vyks reitingavimas į Seimo rinkimus, taip pat vyks diskusija apie Europos Parlamentą, tvirtinama finansinė veiklos ataskaita. ...
-
Vyriausioji rinkimų komisija tvirtins prezidento rinkimų rezultatus
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) šeštadienį tvirtins galutinius prezidento rinkimų rezultatus, jų laimėtoju paskelbs antrai kadencijai perrinktą ekonomistą Gitaną Nausėdą. ...
-
M. Navickienė: viliuosi, kad kitą savaitę bus daugiau aiškumo dėl nuolatinio švietimo ministro
Laikinai švietimo, mokslo ir sporto ministrės pareigas einanti Monika Navickienė tikisi, kad daugiau aiškumo dėl to, kas šias pareigas galėtų eiti nuolat, bus kitą savaitę. ...
-
Su Filipinų prezidentu susitikusi I. Šimonytė aptarė galimą aktyvesnį ekonominį bendradarbiavimą13
Sutampantis šalių saugumo iššūkių vertinimas yra paskata plėsti tarpusavio ryšius, sako penktadienį su Filipinų prezidentu Ferdinandu Marcosu susitikusi premjerė Ingrida Šimonytė. ...
-
Dėl Lietuvos reakcijos į įvykius Tbilisyje Sakartvelo URM iškvietė ambasadorių34
Į Sakartvelo užsienio reikalų ministeriją (URM) penktadienį iškviestas Lietuvos ambasadorius Andrius Kalindra dėl šalies reakcijos į įvykius Tbilisyje. ...
-
Druskininkų savivaldybės atstovė apie brangų pirkinį: automobilis skirtas ne merui8
Druskininkų savivaldybė šių metų gegužę įsigijo limuzino klasei priklausantį prabangų „Audi A8“ automobilį, atsiėjusį kone 104 tūkst. eurų, rašo portalas „Delfi“. ...
-
I. Šimonytė: jeigu reikės, Lietuva kartu su partneriais siųs į Ukrainą karius instruktorius
Premjerė Ingrida Šimonytė tikina – jeigu reikėtų, Lietuva būtų pasirengusi prisijungti prie bendraminčių šalių ir siųsti į Ukrainą karius instruktorius, praneša „Bloomberg“. ...
-
Europarlamentarus rinks 21 ar 68 proc.?14
Ar iš tiesų Lietuva padarė viską, kad EP rinkimai nevyktų atskirai nuo prezidento? Ar dabar jie viršys rinkėjų pasyvumo antirekordą? Kam tai naudinga? ...
-
Žiniasklaida: Lietuvos bankas tikrina įmonę, kurios valdybos nariu yra M. Navickienės vyras16
Lietuvos bankas vykdo finansinių technologijų įmonės „Foxpay“, kurios valdybos nariu nuo 2022 m. yra socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės vyras Mindaugas Navickas, patikrinimą, praneša „Delfi“. Visgi...
-
G. Landsbergis: NATO turės parodyti, ar yra rimtai nusiteikusi plėtrai, Ukrainos pergalei
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad artėja laikas, kai NATO turės parodyti, ar yra rimtai nusiteikusi padėti Ukrainai laimėti karą, atgrasyti Rusiją ir priimti naujas nares. ...