„Hamas“ pagrobtųjų artimieji prašo sankcijų pusšimčiui žmonių, organizacijų

Nukentėjusiems atstovaujanti nevyriausybinė organizacija „Raoul Wallenberg Centre for Human Rights“ nurodo turinti pakankamai įrodymų, kad daugiau kaip pusšimtis asmenų ir organizacijų „remia, finansuoja, aprūpina ginklais, kursto smurtą arba sudaro sąlygas „Hamas“, PIJ ar bet kuriai kitai su jomis susijusiai grupei, organizacijai vykdyti smurtinius veiksmus“.

„Lietuva turi savo Magnickio įstatymą. (...) Jungtinė Karalystė, JAV, Australija, Kanada yra pritaikiusi sankcijas daugeliui šių asmenų ir subjektų, ir mes tikimės, kad Lietuva gali prisidėti prie NATO sąjungininkių ir padaryti tą patį“, – kalbėjo žmogaus teisių teisininkas ir nevyriausybinės organizacijos politikos direktorius Brandonas Silveris (Brendonas Silveris).

Jis taip pat ragino kelti šį klausimą Europos Sąjungos (ES) lygiu, siekiant stipresnio sankcijų poveikio.

Teisininkas ketvirtadienį šį klausimą aptarė su Seimo Užsienio reikalų komiteto atstovais. Drauge su juo į Lietuvą atvyko ir dviejų „Hamas“ pernai pagrobtųjų artimieji – Ashley Waxman Bakshi (Ešli Vaksman Bakši) ir Harelis Lapidot (Harelis Lapidotas).

Praėjusių metų spalio 7-ąją „Hamas“ surengė precedento neturintį išpuolį, per kurį Izraelyje žuvo apie 1170 izraeliečių ir užsieniečių, daugiausia civilių. „Hamas“ kovotojai įkaitais paėmė per 200 žmonių. Iš jų, Izraelio žiniomis, Gazos Ruože iki šiol yra apie 130, įskaitant 35 žuvusiuosius.

A. Waxman Bakshi BNS teigė, kad jos devyniolikmetė pusseserė Agam iki šiol yra pagrobta.

Galbūt paskutinį kartą girdi mano balsą, jie šaudo, jie mus medžioja.

„Ją paėmė įkaite po to, kai jos akivaizdoje nužudė 16 jos draugų“, – kalbėjo pagrobtosios giminaitė.

Moters teigimu, apie pusseserės būklę artimiesiems pavyko sužinoti tik po kelių mėnesių, kai „Hamas“ į laisvę paleido drauge su ja buvusią merginą.

A. Waxman Bakshi teigė, kad Agam tėtis apie tai, jog jo dukra tebėra gyva, sužinojo per savo gimtadienį.

„Jis sulaukė skambučio. Kitame laido gale buvo mergina, kurios vardas taip pat Agam. Jai 17 metų, ji taip pat buvo paimta įkaite kartu su savo broliais ir motina. Ir tik perėjusi sieną Izraelio pusėje, ji paprašė kareivio telefono, paskambino mano pusseserės tėčiui ir pasakė: Sveiki, mano vardas Agam. Vos prieš kelias minutes buvau su jūsų Agam tuneliuose ir ji manęs paprašė, kad kai išeisiu, paskambinčiau jums ir pasveikinčiau su gimtadieniu“, – pasakojo moteris.

Tuo metu H. Lapidot 23-ejų dukterėčia buvo viena iš aukų, nužudytų per „Hamas“ išpuolį muzikos festivalyje.

„Ji man buvo tarsi dukra. Spalio 7-osios rytą ji paskambino motinai ir pasakė: Galbūt paskutinį kartą girdi mano balsą, jie šaudo, jie mus medžioja. Tai baisiausia, ką gali išgirsti tėvai“, – kalbėjo vyras.

Jis teigė, kad „Hamas“ elgesys su žydais jam atrodo net baisesnis už tą, apie kurį teko girdėti iš giminių, išgyvenusių Holokaustą.

Savo ruožtu Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis BNS teigė, kad europinės sankcijos būtų tikslingesnis sprendimas, tačiau apie tai dar reikės pasitarti su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu.

„Mes visuomet, visų pirma, einame Europos Sąjungos sankcijų keliu, nes tik jos yra efektyvios. (...) Pasitarsime su ministru“, – sakė parlamentaras.

Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis po išpuolio pradėjo didžiulį karinį puolimą.

„Hamas“ valdomo Gazos Ruožo Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, per šį karą Gazos Ruože žuvo daugiau kaip 34 tūkst. žmonių, daugiausia – moterys ir vaikai.