- technologijos.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tikriausiai kiekvienas esame girdėję ne visada laiku ir ne visada vietoje į pasaulį paleistų juokelių apie daltonikus. Tačiau jie – realaus pasaulio gyventojai, tad užuot laidę pokštus, geriau pasižiūrėkite, kaip pasaulis atrodo jų akimis.
Akies tinklainėje yra dviejų tipų ląstelės: lazdelės ir kolbelės. Nepaisant to, kad gebame skirti milijonus spalvų, akių mechanizme yra tik trys kolbelių tipai. Tik jų dėka matomos ir skiriamos spalvos. Pirmojo tipo kolbelės yra jautrios mėlynai šviesai (bangos ilgis – 400–490 nm). Antrojo tipo kolbelės yra jautrios žaliai šviesai, kurios bangų ilgis – 490–575 nm., trečiojo tipo kolbelės jautrios raudonai šviesai.
Tačiau kartais veikia tik dviejų tipų šviesos receptoriai. Toks spalvinis aklumas vadinamas dichromatija. Ji nebūtinai būna šimtaprocentinė.
Skirtingai nei visuotinai priimta manyti, daltonizmas turi daug variacijų ir jokiu būdu nereiškia, kad asmuo visiškai neskiria spalvų. Tiesą pasakius vos 0,1 proc. pasaulio gyventojų aplinką mato tik juodai baltą. Dažniausiai pasitaikanti daltonizmo forma – vienos ar kelių spalvų neskyrimas. Pavyzdžiui, kai žmogus nemato raudonos spalvos, daltonizmas vadinamas protanopija, jeigu nemato žalios – deuteranopija, o jeigu mėlynos – tritanopija.
Protanopikai painioja juodą spalvą su visokiais raudonos spalvos atspalviais, tamsiai rudą – su tamsiai žalia, tamsiai oranžinę ir tamsiai raudoną, kai kuriuos mėlynus atspalvius su raudonais, violetiniais arba tamsiai rožiniais.
Deuteranopikai painioja raudoną su žalia, melsvai žalią su pilka ir rožine, ryškiai žalią su geltona, blyškiai rožinę su šviesiai pilka, raudoną su ruda, šviesiai mėlyną su violetine. Tritanopikai daugiausia maišo šviesiai mėlyną su pilka, tamsiai violetinę su juoda, žalią su mėlyna ir oranžinę su raudona.
Būna ir tokių žmonių, kurie iš viso neskiria spalvų – viską mato juodai baltai, nes jų kolbelės iš viso neveikia (tai vadinama achromatopsija).
Beje, aklumas spalvoms paprastai yra genetiškai perduodama liga. Regėjimo defektas, kurio perdavimas susijęs su X chromosoma, dažniausiai perduodamas motinos sūnui (daltonizmu sergančių vyrų yra iki 8 proc., ir tik iki 1 proc. moterų).
Na, o toliau pateikiamame vaizdo klipe galima pamatyti, kaip savo kasdieninę aplinką matytumėte būdamas daltoniku:
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Penktadienį – nemokami melanomos tyrimai didžiuosiuose Lietuvos miestuose
Penktadienį didžiuosiuose Lietuvos miestuose bus galima nemokamai atlikti profilaktinę apgamų ir odos darinių patikrą. Kaip skelbia renginio organizatoriai, tradicija tapusios akcijos tikslas – skleisti informaciją apie odos vėžio prevenciją. ...
-
Kviečia pasitikrinti širdį, bet laukti gali tekti daugiau nei pusmetį: trūksta kardiologų?
Širdies ir kraujagyslių ligos – pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje. Nors sąmoningumo rūpintis sveikata mūsų visuomenėje dar tikrai trūksta, medikai džiaugiasi, kad atnaujinus širdies ligų prevencinę programą norinčiųjų ...
-
„Sodra“: nuo birželio 60 tūkst. savarankiškai dirbančiųjų gali negauti sveikatos priežiūros paslaugų
„Sodros“ duomenimis vis dar yra 60 tūkst. savarankiškai dirbančių žmonių, kurie pasinaudojo lengvata atidėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas dėl COVID-19 pandemijos ir šių įmokų nesumokėjo iki gegužės 1-osios...
-
Kilometrinės eilės nemokamam vizitui pas odontologus nusidriekia dėl melagių?7
Vienai šiaulietei apkarto registracijos pas odontologą laukimas. Esą laisvų vietų nėra kelis mėnesius į priekį. Moteris piktinasi, kad dėl burnoje jaučiamo diskomforto gali tekti kreiptis privačiai, tačiau turėdami sveikatos draudimą mok...
-
Ar nuotolinės konsultacijos su gydytojais pakeis realius vizitus?
Jau nieko nebestebina, jog gydytojus galime pasiekti visur, kur veikia interneto ryšys. Štai Lietuvoje naudojimasis nuotolinėmis medicinos paslaugomis netgi viršijo Europos Sąjungos vidurkį. Gydytojai taip pat pastebi, jog atsiradus &sc...
-
Perspėja apie naujų kraujasiurbių vabzdžių atsiradimą: perneša įvairių ligų sukėlėjus5
Dėl klimato kaitos pasaulyje sparčiai plinta įvairių rūšių kraujasiurbiai vabzdžiai, kurie perneša ligų sukėlėjus, tiek virusus, tiek ir vienaląsčius pirmuonis, teigia Gamtos tyrimų centro mokslininkas Vaidas Palinauskas. Anot jo, ka...
-
Pacientų pavėžėjimą iš savivaldybių nuo liepos perima Greitosios pagalbos tarnyba2
Didžiąją dalį pacientų pavėžėjimo paslaugų nuo liepos perima Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnyba. ...
-
Derybos dėl būsimų pandemijų užkardymo baigėsi be susitarimo10
Pasaulinio susitarimo dėl kovos su tokiomis pandemijomis kaip COVID-19 teks palaukti: po daugiau nei dvejus metus trukusių derybų šalys kol kas nesugebėjo parengti plano, kaip pasaulis galėtų reaguoti į kitą pandemiją. ...
-
Naujuoju Santaros klinikų vadovu išrinktas T. Jovaiša3
Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad naujuoju Santaros klinikos vadovu išrinktas trejus metus kitas vadovaujamas pareigas ligoninėje ėjęs Tomas Jovaiša. Pareigas jis pradės birželio 11 d. ...
-
Naujovės, kurios padeda sutaupyti gydytojų ir pacientų laiko8
Ligonių kasos primena, kad prasiplėtė siuntimus išduodančių medikų ir kitų specialistų ratas. Taip pat daugėja išimčių, kai siuntimo specialisto konsultacijai nebereikia. Apie naujoves LNK papasakojo Rimantė Venclovienė, Valstybinės...