- Goda Vileikytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybės kontrolei nurodžius, kad vartotojai bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) 2018–2021 metais permokėjo 160 mln. eurų, o įmonei šią skolą su 40 mln. eurų palūkanų ketinant grąžinti maždaug per 15 metų, prezidento vyriausiasis patarėjas Jarekas Niewierowiczius (Jarekas Neverovičius) teigia, kad skolą įmonė turėtų grąžinti per metus.
„Per metus“, – LRT radijui pirmadienį teigė J. Niewierowiczius, paklaustas, per kiek laiko, jo nuomone, reikėtų grąžinti šią skolą.
„Reikia pripažinti, kad 10 metų, palyginti su tuo, kad ta skola susidarė per penkerius metus, yra ilgas laikotarpis. Galėjo būti svarstomi kiti variantai ir todėl, sakyčiau, kad šitoj šviesoj pats ESO, grupė „Ignitis“, nes ji skolinasi, ji valdo finansus visos grupės, kartu su Finansų ministerija, kuri yra akcijų valdytoja, galėtų apsvarstyti galimybę pakeisti tą laikotarpį, per kurį sugrįžta pinigai vartotojams“, – aiškino prezidento patarėjas.
Vis dėl to, jo nuomone, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) šią problemą sprendė puikiai – vartotojų naudai, be papildomų išlaidų.
Reikia pripažinti, kad 10 metų, palyginti su tuo, kad ta skola susidarė per penkerius metus, yra ilgas laikotarpis.
„Tai, kad valstybės kontrolė atkreipė dėmesį į šitą klausimą, gerai. Tai rodo, kad Valstybinė energetikos taryba atlieka savo darbą, nesutiko su pasiūlymu įmonės tuos pinigus padovanoti, reikalavo grąžinti juos vartotojui“, – sakė J. Niewierowiczius.
„Kaip suprantu, buvo toks variantas, kad „Ignitis“ svarstė eiti ir paduoti į teismą, tai būtume visi susimokėję dar ir teisininkams vienos ir kitos pusės. Aš sakyčiau, kad šitoje vietoje buvo pakankamai civilizuotas sprendimas šio ginčo“, – teigė prezidento patarėjas.
VERT pirmininkas Renatas Pocius praėjusią savaitę sakė, kad 160 mln. eurų vartotojų permoka ESO 2018–2021 metais susidarė dėl su reguliuotoju nesuderintų investicijų – įmonė nepakankamai investavo į infrastruktūrą, daugiau lėšų skirdama naujų vartotojų prijungimui ir tinklo plėtrai.
ESO vadovas ESO vadovas Renaldas Radvila praėjusį penktadienį pareiškė, kad minėtą skirtumą lėmė rinkos reguliuotojo 2021 metais pakeistas ir atgaline data pritaikytas turto bazės skaičiavimas.
Tuo metu R. Pocius tikino, kad reguliuotojo sprendimas įpareigoti ESO grąžinti vartotojams skolą neturi nieko bendra su pakeista metodika.
R. Radvila praėjusią savaitę teigė, kad bendrovė susidariusią 160 mln. eurų permoką, kuri su palūkanomis sieks 200 mln. eurų, vartotojams grąžins per mažesnį skirstymo tarifą.
Pasak Valstybės kontrolės, 96 proc. permokos (153,8 mln. eurų) bus pradėta grąžinti po dešimtmečio ir visiškai būtų grąžinta iki 2036-ųjų. Institucijos teigimu, nenustačius aiškių kriterijų, kada ši suma turi būti grąžinta, grąžinimas kiekvieną kartą gali būti nukeltas maksimaliam laikui.
D. Kreivys jokio kriminalo nemato, G. Paluckas vadina lupikavimu
Energetikos ministras Dainius Kreivys tikina, kad 160 mln. eurų skirtumą lėmė metodiniai pokyčiai, tai pat išsiskyrę ESO bei rinkos reguliuotojo požiūriai į investicijų skaičiavimą.
„Keičiantis metodikai atsirado (...) tarp ESO ir reguliatoriaus skirtingas požiūris į investicijų sumą. Vėliau buvo tai suderinta. ESO investavo per kitus du metus 800 mln. eurų į tinklą (...), o šitą sumą, kaip sutarta su reguliatoriumi, pagal naują metodiką ją išmoka per tam tikrą laikotarpį“, – praėjusią savaitę Seime sakė D. Kreivys, atsakydamas į parlamentaro Artūro Skardžiaus klausimą.
Jo teigimu, šioje situacijoje „nėra jokio kriminalo“, o Valstybės kontrolė visa tai interpretavo „giliai neįsigilinusi į situaciją“.
Mes nei teisėjai, nei prokurorai, nesiaiškinsim, ar tai buvo padaryta nusikalstama veika, – tai padarys Generalinė prokuratūra, kuri pradėjo tyrimą.
Tuo metu Seimo Ekonomikos komiteto narys socialdemokratas Gintautas Paluckas pareiškė, kad tokią veiklą galima „lupikavimu“.
„Mes nei teisėjai, nei prokurorai, nesiaiškinsim, ar tai buvo padaryta nusikalstama veika, – tai padarys Generalinė prokuratūra, kuri pradėjo tyrimą, – mes sakome, kad tokia praktika, kai surenki pinigus žadėdamas daryti investicijas, bet tų investicijų nepadarai, o pinigus išmoki dividendais, galima ją vadinti įvairiais epitetais, tame tarpe ir lupikavimu“, – LRT radijui pirmadienį sakė jis.
Anot jo, sprendimas žmonėms sugražinti pinigus per 10 ar 15 metų taip pat yra nesąžiningas.
„Žmonės piktinasi, kad pinigai buvo surinkti iš jų, juos žadama gražinti per 10 metų ir tik tada, kai buvo užduotas klausimas „o tai pala, nuvertėjimas“, buvo pradėta kalbėti apie tam tikras galbūt palūkanas ir panašiai. (...) 40 proc. yra nuvertėjimas, o ne prieaugis per palūkanas“, – aiškino G. Paluckas.
„Kalbant apie pasekmes, jos yra akivaizdžios, žmonės sumokėjo daugiau negu turėjo sumokėti, na, o kai sako ministras (energetikos ministras Dainius Kreivys – BNS) ir įmonė, kad čia nėra jokios problemos, mes su tuo kategoriškai nesutinkam“, – pridūrė opozicijos atstovas.
Generalinė prokuratūra praėjusią savaitę pranešė, jog vertins Valstybės kontrolės audito išvadas ir tuomet bus sprendžiama dėl viešojo intereso gynimo priemonių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Sodra“: nuo birželio 60 tūkst. savarankiškai dirbančiųjų gali negauti sveikatos priežiūros paslaugų
„Sodros“ duomenimis vis dar yra 60 tūkst. savarankiškai dirbančių žmonių, kurie pasinaudojo lengvata atidėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas dėl COVID-19 pandemijos ir šių įmokų nesumokėjo iki gegužės 1-osios...
-
Gyventojai kviečiami teikti paraiškas dėl paramos verslui kurti
Norintys gauti paramą verslui kurti kviečiami nuo birželio 3 dienos teikti paraiškas. Pasak Užimtumo tarnybos, vienos steigiamos darbo vietos dydis negalės viršyti 28,644 tūkst. eurų. ...
-
„Litgrid“: didmeninė elektros kaina per savaitę augo 3 proc.
Fiksavus itin didelę vėjo ir saulės elektrinių gamybą, tačiau paaugus elektros suvartojimui, vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje gegužės 20–26 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, padid...
-
Dalis žemdirbių atstovų tikisi, kad G. Nausėda pakeis ministrą, kiti nemato prasmės
Perrinktam prezidentui Gitanui Nausėdai užsiminus apie ketinimus pakeisti kai kuriuos dabartinės Vyriausybės ministrus, tikėtina, ir žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką, Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininkas Ignas Hofmanas sako, jog o...
-
„Lietuvos kelių“ vadovas: prezidento dėmesys kelių finansavimui duos teigiamų rezultatų
Antrai kadencijai išrinktam prezidentui Gitanui Nausėdai pareiškus, jog kelių plėtra ir priežiūra turės būti naujos kadencijos Vyriausybės prioritetas, asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenka tikisi, kad...
-
G. Landsbergis: sankcijas norintys apeiti verslai po keturioliktojo paketo turės mažiau spragų
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tikina, kad naujasis Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai paketas labiau nei ankstesni mažins galimybes verslams apeiti bendrijos įvestas sankcijas. ...
-
I. Šimonytė nemano, kad diskusijos dėl gynybos finansavimo truko per ilgai
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė nemano, kad jos inicijuotos diskusijos dėl gynybos lėšų šaltinių paieškos užtruko per ilgai. ...
-
G. Nausėda: Taivaniečių atstovybės pavadinimo keitimas iš esmės nekeistų santykių su Kinija1
Prezidentu perrinktas Gitanas Nausėda sako Taivaniečių atstovybės pavadinimo keitimo nelaikantis prioritetiniu klausimu ir nemano, kad tai pakeistų santykius su Kinija. ...
-
I. Šimonytė: didesnės kitų metų pajamos atiteks pensijoms, mokytojų algoms didinti5
Prezidento rinkimus antrajame ture pralaimėjusi konservatorių kandidatė premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad planuojamos didesnės kitų metų valstybės biudžeto pajamos bus skirtos Vyriausybės įsipareigojimams vykdyti – indeksuoti pensija...
-
G. Nausėda: šalies gynybai turėtų būti skirta 3,5 proc. BVP1
Antrajai kadencijai perrinktas prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad „artimiausiais metais“ išlaidos krašto apsaugai turėtų didėti iki 3,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...