- Malvina Baužytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad antrosios COVID-19 bangos atveju Lietuvoje nebūtų įvestas toks griežtas karantinas, koks buvo šį pavasarį.
„Galiu pasakyti drąsiai, kad nebūtų įvestos tokios griežtos priemonės. Visos valstybės siunčia tokį signalą, nes kaštai tokio karantino tiek socialiniai, tiek ekonominiai, tiek humanitariniai yra labai dideli. Jis buvo reikalingas prieš pirmąją bangą, kad būtų išvengta didelių susirgusių asmenų srauto ligoninėse, kad nebūtų perpildyti intensyvios terapijos skyriai“, – LRT radijui sakė ekonomistas.
Anot jo, patirtis pirmosios COVID-19 pandemijos metu leistų pakankamai sėkmingai suvaldyti antrą viruso bangą, neįvedant itin griežtų apribojimų.
„Dabar, suvaldžius tą pirmąją bangą, sveikatos apsaugos sistemos yra jau pasiruošusios, turi tinkamų priemonių, turi ventiliatorių, kaukių, gyventojai taip pat žino, kad, jei vėl pradėtų plisti virusas, kaip reikėtų saugotis, įmonės irgi yra pasiruošusios,(...) sužymėta, kaip reikia laikytis atstumų parduotuvėse, prekybos, susibūrimų vietose. Visa tai leidžia suvaldyti viruso plitimą nesiimant labai griežtų priemonių“, – sakė N. Mačiulis.
Ekonomisto manymu, net ir antrosios koronaviruso bangos atveju griežtas karantinas šalyje yra mažai tikėtinas.
„Jeigu ir bus didesnė antroji banga šiame regione, galbūt bus kokie regioniniai apribojimai, kažkuriam, pavyzdžiui, miestelyje, ar kažkokioje institucijoje proveržis. Bet kad vėl visi Lietuvos gyventojai būtų uždaryti, uždarytos parduotuvės, tai labai mažai tikėtinas scenarijus“, – teigė ekonomistas.
Visuotinis karantinas šalyje buvo įvestas nuo kovo 16 iki birželio 16 dienos imtinai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Rožinis mokestis“: ar galima pagerinti situaciją Lietuvoje?
„Rožinis mokestis“ – taip pavadintas reiškinys, kai būtent moterims ar mergaitėms skirti daiktai ar paslaugos kainuoja daugiau. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba paradoksu vadina situaciją, kai moterys Lietuvoje uždirba ma...
-
S. Krėpšta įvardijo, kiek Lietuvai kainuotų valstybinio komercinio banko įkūrimas4
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta teigia, kad jeigu institucijos norėtų įkurti valstybinį komercinį banką, tai kainuotų iki 1,5 mlrd. eurų. Jis pabrėžia, kad tokios sumos turėtų būti skiriamos iš biudžeto, kas tur...
-
Ar šiemet dar brangs būsto nuoma?2
Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai pastebi, kad dėl sparčiai atnaujinamų universitetų bendrabučių, studentai beveik nebedaro įtakos būsto nuomos kainoms. Esą Vilniuje nedidelį kainos šoktelėjimą šiemet sukels atvykstantys vokiečių k...
-
Premjerė Vokietijoje susitiks su O. Scholzu, dalyvaus ekonomikos forume14
Premjerė Ingrida Šimonytė sekmadienį lankosi Vokietijoje, kur dalyvaus viešoje Rytų Vokietijos ekonomikos forumo diskusijoje su šios šalies kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu). ...
-
Tyrimas: algas „vokeliuose“ gaunančių žmonių pažįsta beveik trečdalis Lietuvos gyventojų3
Lietuvoje mažiau negu trečdalis (29 proc.) žmonių nurodo, jog pažįsta asmenų, kurie dirbo nelegaliai ar yra gavę darbo užmokestį „vokelyje“. Be to, kas antras (52 proc.) šalies gyventojas pastebi, kad šešėlinė ekono...
-
Siūloma kompensacijas už šildymą vėl skirti visam žiemos sezonui
Dvi konservatorės siūlo grąžinti per pandemiją taikytą kompensacijų už šildymą mokėjimo tvarką. Siūloma jas skirti visam šildymo sezonui, jeigu žmogus dėl jų kreipiasi iki sezono likus mėnesiui. ...
-
Energetikos agentūra: paramai saulės elektrinėms įsirengti nuo kovo jau gauta beveik 360 paraiškų1
Lietuvos energetikos agentūrai (LEA) kovą paleidus 62,7 mln. eurų vertės finansavimą įsirengti saulės jėgainėms, iki gegužės pabaigos sulaukta 359 paraiškų gauti apie 14,1 mln. eurų lėšų paramai, teigia Lietuvos energetikos agent...
-
Žiniasklaida: kavos kainų augimo lėtėjimas Lietuvoje yra mažiausias
Eurostato duomenims rodant, kad Europos Sąjungoje (ES) lėtėja kavos brangimas, Lietuvoje metinis kainų pokyčio tempas buvo mažiausias po Suomijos, praneša portalas LRT. ...
-
ŽŪM rado sprendimą ūkininkams, kurie dalį savo ariamos žemės skyrė negamybiniams plotams
Žemės ūkio ministerija, įvertinusi, kad 2023 m. buvo pirmieji Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano įgyvendinimo metai, kai ūkininkai dalyvavo ekologinėse sistemose, nustatė palankesnes paramos skyrimo sąlygas t...
-
Nuo kitos savaitės – draudimas importuoti iš Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktus9
Nuo pirmadienio įsigalioja draudimas importuoti iš Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktus ir pašarus pagal Žemės ūkio ministerijos parengtą ir Vyriausybės patvirtintą sąrašą. ...