- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios kompanijos analizė. Vokiečiai ir prancūzai kasmet duomenis apie save ištrina milijonus kartų, o lietuviai – tik po tūkstantį.
Kodėl, LNK plačiau papasakojo „NRD Cyber Security“ kibernetinio saugumo ekspertė Živilė Nečejauskaitė.
– Jūsų kolegos atliko tyrimą ir paskelbė, kad lietuviai nelabai naudojasi teise išsitrinti duomenis apie save iš interneto. Kalbu ne apie socialinių tinklų panaikinimą, o apie informacijos, kuri netinka, nepatinka, atrodo neaktuali, paieškos sistemose ištrynimą. Kyla klausimas, nemokame ar nenorime?
– Aš manyčiau, kad greičiausiai žmonės apie tai labiau nepagalvoja negu kad nemoka. Gal tai nėra tiek daug akcentuojama. Iš įmonės perspektyvos mes akcentuojame ir kviečiame žmones pagalvoti apie tai, kad paskyros, kai jos yra aktyvios, kai jose kažkuo dalijamės, mūsų įrašai, nuomonės, nuotraukos, palieka skaitmeninį pėdsaką. Mes nežinome, kas, pavyzdžiui, mūsų nuotrauką išsisaugojo ir kur ji pasiliko. Tad kviečiame jau prieš dalijantis pagalvoti apie keliamą turinį.
– Tai nėra mitas, kad jei ištrinsime duomenis iš interneto, galbūt net savo socialinių tinklų paskyrą, duomenys nepranyks? Juk tikriausiai duomenys yra kaupiami tam tikruose serveriuose, galbūt net ištrinti duomenys gali būti panaudoti?
– Kibernetinė erdvė yra pilna įvairių nežinomųjų ir kaip elgiasi organizacijos, kurios kaupia tuos duomenis, negaliu atsakyti – ar tai iš tikrųjų yra ištrinama, ar ne, ar kažkoks pėdsakas lieka. Tačiau taip gali būti. Mes turime į tai atsižvelgti ir apie tai pagalvoti.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Kai kalbama apie duomenis, kiekvienas labai skirtingai supranta šią sąvoką. Kai kurie įsivaizduoja asmens dokumento duomenis, tačiau nesusimąsto, kad ir vaizdai gali būti panaudojami negeriems tikslams.
– Taip, mūsų asmeniniai duomenys turi kur kas platesnę prasmę negu mūsų paso numeris. Tai yra ir mūsų atvaizdas, balsas. Su šiuolaikinėmis dirbtiniu intelektu paremtomis technologijomis darosi vis lengviau atkurti labai realistišką žmogaus vaizdo, garso įrašą. Kuo mes daugiau dalijamės, tuo lengviau yra, pavyzdžiui, mūsų kalbos tam tikrus niuansus atspindėti įraše. Kai įrašai naudojami autentifikacijai, galima apsimesti tuo žmogumi.
Aš manyčiau, kad greičiausiai žmonės apie tai labiau nepagalvoja negu kad nemoka.
– Girdėjau, kad yra net informacijos brokerių, kurie perka informaciją ir vėliau ją parduoda. Ar esate girdėję apie tokius brokerius?
– Tai labai populiaru. Dažnai girdime „nutekėjo duomenų bazė“, „nutekėjo elektroninis paštas“ ir dažnai to nesureikšminame. Tačiau kai turi elektroninį paštą, pirma, ką gali daryti, tai žmogui siųsti laiškus rinkodaros tikslais, žmogus gali gauti jam visiškai neaktualią informaciją. Elektroniniai paštai dar gali būti parduodami juodojoje rinkoje. Dažniausiai tai yra kombinacija, kai nutekinamas elektroninis paštas ir prisijungimo duomenys, taip galima ir nedidelę paskolą pasiimti.
– Tad internete reikia elgtis protingai. Tai nereiškia, kad reikia nebekelti savo nuotraukų, vaizdo įrašų, bet turime pagalvoti ir apie tam tikrus privatumo nustatymus. Galbūt tai jau būtų geras pirmas žingsnis?
– Taip. Taip pat svarbu suprasti, kad kibernetinė erdvė yra pilna neaiškumų, mes daug ko nežinome, naudojantis specialiais įrankiais atkurti žmogaus pėdsakus, kur jis yra, su kuo jis bendrauja ir pan., yra gana nesudėtinga. Tiesiog tai reikia kritiškai įvertinti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Naujasis Kalėjimų tarnybos vadovas: esminis tikslas – kad nuteistieji pas mus negrįžtų9
Teisingumo ministerijoje penktadienį priesaiką davęs ir penkerių metų kadenciją pradėjęs Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) direktorius Mindaugas Kairys teigia, kad pernai reformuota kalėjimų sistema žengė į naują istorinį etapą, kuris bus tęs...
-
Nacionalinio diktanto finale – 91 dalyvis
Šeštadienį rengiamas nacionalinio diktanto finalas, į jį pateko 91 dalyvis. ...
-
Per rinkimus – stipresnės policijos pajėgos1
Sekmadienį vykstant prezidento rinkimams ir referendumui, policija stiprina pasirengimą – žada atidžiau stebėti viešąją erdvę, rinkimų dieną budės ir gausesnės uniformuotų bei neuniformuotų pareigūnų pajėgos. ...
-
Seime vyks Demokratijos žinių konkurso finalas4
Šeštadienį Seimo rūmuose Vilniuje vyks Demokratijos žinių konkurso finalas. ...
-
Įspūdingas reginys: danguje pasirodė magiška Šiaurės pašvaistė7
Lietuviai vėlų penktadienio vakarą socialiniuose tinkluose dalijasi įspūdingo reginio vaizdais – dangaus skliautą nušvietė Šiaurės pašvaistė. ...
-
Per pratybas „Perkūno griausmas“ išryškėjo keistini teisės aktai, sako V. Rupšys9
Penktadienį pasibaigus didelio masto nacionalinėms karinėms pratyboms „Perkūno griausmas“, Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys teigia, kad jos atskleidė keistinus teisės aktus, kitus tobulintinus elementus sprendimus priimant...
-
Š. Narbutas: ne aš šioje istorijoje buvau svarbiausias18
Ketverius metus teisėsaugos tryptas verslininkas, visuomenininkas Šarūnas Narbutas galutinai išteisintas. „Neišprotėjau, nepalūžau, nors spaudimas buvo daromas didžiulis“, – sako jis. ...
-
L. Kasčiūnas: gerinant karinį mobilumą, reikia kalbėti apie Lazdijų kelio modernizaciją3
Lietuvoje vykstant sąjungininkų divizijų perdislokavimo pratyboms „Didžioji kvadriga 2024“ („Grand Quadriga 2024“), krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad tarptautiniai susisiekimo projektai padeda didinti k...
-
G. Landsbergis britų televizijai: V. Putinas blefuoja apie branduolinio ginklo panaudojimą
„Raudonas linijas reikia brėžti ne Vakarams, bet Vladimirui Putinui“, – sako Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis per BBC pokalbių laidą „Hard Talk“. ...
-
G. Nausėda paskyrė keturis LRT tarybos narius9
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį paskyrė keturis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos narius, du iš jų tęs darbą antrą šešerių metų kadenciją. ...