Kovoti su pažeidimais parkuose padėtų rimtos baudos?

Skandalingas Verkių ir Pavilnių regioninių parkų statybų problemas išspręsti padėtų ir jų perėmimas valstybės kontrolėn, įsitikinęs aplinkos viceministras.

Gegužę kilus skandalui dėl daugybės neaiškiomis aplinkybėmis Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose atsiradusių individualių namų, ne viena šiuos draustinius prižiūrinti institucija atliko savus tyrimus. Rugsėjo pradžioje Seimo Aplinkos apsaugos komitetas bandys daryti apibendrinimus ir spręsti, kaip ateityje reglamentuoti naujų statinių atsiradimą regioniniuose parkuose bei ką daryti su jau pastatytais namais.

Baudos priverstų atidžiau projektuoti ir dėti parašus

Aplinkos viceministro L. Jonausko bei VSTT direktoriaus A. Stanislovaičio teigimu, statybų pažeidimų regioniniuose parkuose gerokai sumažėtų, jei visiems – nuo projektų architektų iki leidimus išdavusių asmenų – būtų taikoma didesnė atsakomybė, grėstų ne simbolinės, o rimtos finansinės baudos.

„Visuomet galima diskutuoti apie parkų direkcijų veiklos optimizavimą. Jei būtų mažiau vadovų ir daugiau specialistų, dirbančių teritorijose, o ne kabinetuose, galbūt būtų galima greičiau pastebėti pažeidimus.

Optimizacija vyksta ir tikrai vyks, tačiau tikėtis, kad tai viską išspręs, nereikėtų. Pareigūnų atsakomybė, pradedant architektais ir baigiant tais specialistais, kurie ant leidimų deda parašus, yra svarbiausias elementas, – kalba VSTT vadovas.

L. Jonauskas taip pat neabejoja, kad atsakomybės didinimas visiems pažeidimų kaltininkams galėtų gerokai sumažinti pažeidimų skaičių.

„Neprisimenu nė vieno atvejo, kada kokiam nors pareigūnui būtų tekę atlyginti žalą, jeigu jai įtakos turėjo jo padaryti sprendimai. Įstatymo lygmeniu reikėtų nustatyti, kad nė vienas iš priėmusiųjų sprendimą neišsisuktų nuo atsakomybės ir ji nebūtų simbolinė.

Neatmesčiau galimybės, kad Aplinkos ministerija galėtų inicijuoti tokio įstatymo atsiradimą, tačiau atsakomybės pareigūnams taikymas liečia ne tik mūsų sritį, todėl reikėtų susisėsi su kitomis institucijomis ir tai aptarti“, – pažymi L. Jonauskas.

Parkus perėmusi valstybė galėtų užtikrinti efektyvesnę kontrolę

Aplinkos viceministras L. Jonauskas sako, kad Pavilnių ir Verkių regioninių parkų problemas padėtų spręsti jų perėmimas valstybės kontrolėn.

„Pirmiausia, manau, kad visi parkai turėtų priklausyti valstybei. Tai, kad Pavilnių ir Verkių regioniniai parkai yra įsteigti Vilniaus miesto savivaldybės, sudarė galimybes piktnaudžiauti. Manau, kad jei tie parkai būtų valstybiniai, priklausytų visai mūsų saugomų teritorijų sistemai, tokių dalykų nebūtų atsitikę.

Efektyvesnį jau esamų problemų identifikavimą bei prevenciją panašiems nusižengimams ateityje galėtų užtikrinti valstybė, į savo rankas perėmusi esamų parkų valdymą arba tose teritorijose įsteigusi savus“, – kalba viceministras.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovas socialdemokratas Algimantas Salamakinas taip pat teigia manąs, kad regioninius parkus reikėtų atimti iš savivaldybių ir perduoti valstybės žinion, tačiau savivaldybė tam nepritaria.

„Vilniaus savivaldybė tokiam pasiūlymui nepritaria. Esą saugotinos teritorijos turi būti savivaldybių žinioje, o statytas jose privalo reglamentuoti už tai atsakingos institucijos. Bet puikiai matome, kas darosi, esant tokiai tvarkai“, – sako A. Salamakinas.

Jei Aplinkos ministerijai pavyktų į savo rankas perimti minėtuosius regioninius parkus arba ten įsteigti valstybinius, jų kontrolei ir administravimui prireiktų papildomų lėšų, kurių šiuo metu nėra. Tačiau viceministras neabejoja, kad svarbu kuo greičiau priimti ryžtingą politinį sprendimą ir jo įgyvendinimui ieškoti finansinių išteklių.

Griovimas valstybei kainuotų milijonus

Svarstydamas, ką reikėtų daryti su Verkių ir Pavilnių regioniniuose parkuose atsiradusiais milžiniškais individuliais namais, kurių teritorijos aptvertos ne ką menkesnėmis tvoromis, A. Salamakinas sakė, kad aiškaus atsakymo kol kas nėra: „Juk visi jų savininkai leidimus statyboms buvo gavę. Jei būtų priimtas sprendimas namus, kuriuos statant būta ne vieno pažeidimo, nugriauti, tuomet valstybei tektų ieškoti milijonų eurų. Juodkrantėje kavinės nugriovimas kainavo 1 mln. 150 tūkst. eurų, nors, mano galva, tas karkasinis namukas nė pusės šių pinigų nebuvo vertas. Bet tokie buvo teismų sprendimai“.

A.Salamakinas taip pat priminė, kad po ilgų teismų maratonų vadinamuosius Sabonio botelius Kuršių nerijoje pavyko išsaugoti, nes buvo nutarta pataisyti detaliuosius planus, kuriuose vietoj baltų dėmių atsirastų jau esami statiniai.

„Tose vietose, kuriose atsirado Arvydo Sabonio statiniai, pagal detalųjį planą statybos nebuvo leistinos, tačiau to niekas nepaisė ir išdavė leidimus statyboms, o po aštuonerių metų susizgribo, kad tie namukai ne vietoje stovi. Bet kuo dėtas A. Sabonis ar kiti žmonės, jei valdininkai jiems išduoda leidimus statyboms?“ – kalbėjo A. Salamakinas.